Kiekvienas iš mūsų turi savus įpročius po valgio – vieni mėgsta ramiai prigulti, kiti skuba į dušą, treti iškart užsipila arbatos puodelį. Atrodo, smulkmenos. Tačiau būtent šios, iš pirmo žvilgsnio nekaltos, veiklos gali tyliai kenkti sveikatai, ypač kai amžius perkopęs penkiasdešimt.
Medikai pastebi, kad po valgio organizmas įsijungia į sudėtingą virškinimo procesą: kraujas, fermentai, raumenys – viskas dirba kaip tikslus mechanizmas. Ir jei tuo metu darome klaidas, trikdome šią pusiausvyrą. Ilgainiui tai gali kainuoti ne tik gerą savijautą, bet ir gyvenimo metus.
Šiandien pakalbėkime apie tai, ką po valgio negalima daryti, jei norite išlikti sveiki, išvengti lėtinių ligų ir džiaugtis energija dar ilgus metus.
Nesigulkite iškart – kodėl tai apkrauna skrandį ir širdį
Vos pavalgę kai kurie žmonės svajoja apie trumpą pogulį – juk atrodo, kad taip maistas „geriau susivirškins“. Deja, tiesa yra priešinga. Gulint horizontaliai, padidėja spaudimas tarp skrandžio ir stemplės, todėl rūgštis gali pakilti aukštyn, sukeldama rėmenį, sunkumo jausmą ir netgi ilgainiui paskatindama refliukso ligos vystymąsi.
Be to, gulėjimas po valgio apsunkina skrandžio darbą – virškinimas tampa lėtesnis, maistas ilgiau užsilaiko, o tai sukelia diskomfortą ir mieguistumą. Ilgainiui tokia praktika gali pakenkti ne tik virškinimo sistemai, bet ir širdžiai, nes organizmas tuo metu stengiasi dirbti dvigubai: perdirbti maistą ir palaikyti kraujotaką.
Jei norisi pailsėti, geriau rinktis ramų pasivaikščiojimą ar tiesiog patogiai atsisėsti – taip padėsite skrandžiui dirbti natūraliai, o energija pasiskirstys tolygiau.
Nesiprauskite po valgio – kodėl dušas gali trukdyti virškinimui
Šiltas dušas po sočių pietų gali atrodyti kaip malonus atsipalaidavimo būdas, tačiau organizmui tai visai ne į naudą. Pavalgę mes natūraliai nukreipiame didesnį kraujo srautą į skrandį ir žarnyną, kad virškinimas vyktų sklandžiai.
Kai einame į dušą, ypač šiltą, kraujas ima tekėti į odą – taip kūnas reguliuoja temperatūrą. Dėl to virškinimo sistema lieka su mažiau resursų ir procesas sulėtėja. Dažnai tai pasireiškia sunkumu skrandyje, vangumu, o ilgainiui – virškinimo sutrikimais.
Jei norite po valgio atsinaujinti, verčiau luktelėkite bent 30–40 minučių. Tiek laiko užtenka, kad pagrindinis virškinimo etapas būtų atliktas be trukdžių, o tuomet ir dušas suteiks daugiau malonumo bei žvalumo.
Negerkite arbatos iškart – kaip tai mažina maistinių medžiagų įsisavinimą
Daugelyje namų įprasta vos padėjus šakutę iškart užsipilti puodelį stiprios arbatos. Atrodo, tai neatsiejama pietų ar vakarienės dalis. Tačiau iškart po valgio arbata gali trukdyti organizmui pasisavinti svarbias maistines medžiagas, ypač geležį.
Kodėl verta palaukti bent valandą prieš geriant arbatą:
- Arbatoje esantys taninai suriša geležį ir kitus mikroelementus
- Tai ypač svarbu vyresniame amžiuje, kai geležies trūkumas gali sukelti mažakraujystę
- Geležies pasisavinimo sutrikimai ilgainiui silpnina imunitetą ir mažina energiją
Kad gėrimas būtų naudingas, o ne kenksmingas, po valgio geriau rinktis šiltą vandenį su citrina ar žolelių arbatą be taninų. Tik po 40–60 minučių galima mėgautis juodąja ar žaliąja arbata – tada ji nebesutrukdys maistinių medžiagų įsisavinimui ir netgi padės virškinimui.
Nerūkykite pavalgę – kodėl tai dviguba žala organizmui
Cigaretė po valgio kai kuriems atrodo kaip malonus įprotis ar atsipalaidavimo ritualas. Tačiau būtent šiuo metu rūkymas daro dvigubą žalą. Pavalgęs organizmas dirba intensyviausiu režimu – virškinimo organai aktyviai perdirba maistą, kraujotaka suaktyvėja, o visi procesai tampa jautresni išoriniam poveikiui.
Kas vyksta, jei pavalgę užsirūkote:
- Nikotinas ir kiti toksinai patenka į kraują greičiau ir didesniais kiekiais
- Padidėja širdies apkrova ir kraujospūdis
- Sulėtėja virškinimas, nes dalis kraujo priverstinai nukreipiama į plaučius ir širdį, o ne į skrandį
- Ilgainiui stiprėja uždegiminiai procesai kraujagyslėse
Tyrimai rodo, kad viena cigaretė iškart po valgio organizmą paveikia panašiai, kaip kelios surūkytos tuščiu skrandžiu. Todėl jei norite sumažinti žalą, verta bent valandą po valgio susilaikyti nuo rūkymo – o dar geriau visai atsisakyti šio įpročio.
Neskubėkite sportuoti – kodėl fizinis krūvis po valgio apkrauna širdį ir virškinimą
Po sočių pietų ar vakarienės organizmas nukreipia didžiąją dalį energijos į virškinimo procesus. Skrandis, žarnynas ir kepenys dirba pilnu pajėgumu, kad suskaidytų ir įsisavintų maistą. Jei tuo metu pradedame intensyviai judėti – bėgioti, kelti svorius ar atlikti sunkesnius darbus – kūnas priverstas dalintis energija tarp virškinimo ir raumenų darbo.
Toks „resursų dalybos“ procesas dažnai baigiasi tuo, kad nei virškinimas, nei sportas nevyksta optimaliai. Maistas lieka blogiau suvirškintas, skrandyje atsiranda sunkumas, o raumenys gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl to greičiau pavargstame, prarandame jėgas ir patiriame diskomfortą.
Be to, fizinis aktyvumas iškart po valgio didina širdies apkrovą. Širdis turi pumpuoti kraują ir į raumenis, ir į virškinimo organus vienu metu, todėl pulsas kyla sparčiau, o kraujospūdis gali laikinai pakilti. Žmonėms, turintiems širdies ar kraujagyslių problemų, tai gali būti rizikinga.
Sveikiausia – po valgio skirti bent 30–60 minučių ramiam poilsiui. Tai nereiškia gulėjimo, bet ir ne intensyvios treniruotės. Lengvas pasivaikščiojimas ar ramus buities darbas – optimalus būdas padėti organizmui atlikti savo darbą ir kartu švelniai palaikyti kraujotaką
Nesuveržkite drabužių – kodėl per stiprus spaudimas trukdo virškinimui
Pavalgius pilvas natūraliai šiek tiek padidėja, nes skrandis užsipildo maistu ir skysčiais. Jei tuo metu suveržiame diržą ar dėvime pernelyg aptemptus drabužius, suspaudžiame pilvo ertmę. Tai trukdo normaliai kraujotakai ir apsunkina skrandžio bei žarnyno darbą.
Ilgainiui toks įprotis gali sukelti ne tik diskomfortą ar pūtimo jausmą, bet ir lėtinti virškinimą. Geriau rinktis patogius, nevaržančius judesių drabužius, ypač po didesnio valgio – taip padėsite organizmui sklandžiai atlikti savo darbą ir išvengsite nereikalingo spaudimo vidaus organams.
Maži įpročiai – didelis skirtumas
Sveikata priklauso ne tik nuo to, ką valgome, bet ir nuo to, kaip elgiamės po valgio. Atrodytų, smulkūs įpročiai – prigulti, išgerti arbatos, greitai nubėgti į dušą ar suveržti diržą – iš pirmo žvilgsnio nepastebimai veikia mūsų savijautą. Tačiau metai iš metų šie veiksmai gali tapti tiksinčia bomba, tyliai trumpinančia gyvenimo trukmę.
Laimei, juos pakeisti nėra sunku. Užtenka šiek tiek daugiau dėmesio savo kūnui ir sąmoningų sprendimų kasdienybėje. Po valgio rinkitės švelnų aktyvumą, leiskite virškinimui vykti be trukdžių ir saugokite savo sveikatą taip pat rūpestingai, kaip brangiausią turtą. Maži žingsniai šiandien gali tapti pagrindu ilgiems ir sveikiems metams rytoj.
