Ar kada susimąstėte, kodėl vieni žmonės sulaukę garbaus amžiaus išlieka žvalūs, energingi ir kupini gyvenimo džiaugsmo, o kiti jaučiasi pavargę daug anksčiau? Atsakymų į šį klausimą dažnai ieškome knygose, sveikatingumo straipsniuose ar socialiniuose tinkluose, tačiau retai turime progą jų sulaukti iš žmogaus, kuris pats įrodė, kad ilgas ir visavertis gyvenimas yra įmanomas.
Pasaulio seniausias praktikuojantis gydytojas, 103 metų neurologas Howardas Tuckeris, dalijasi savo patirtimi ir atskleidžia ilgaamžiškumo paslaptis. Jo patarimai paprasti, tačiau tuo pačiu – neįkainojami. Nuo nuolatinio smalsumo iki paprastų kasdienių įpročių, gydytojas rodo, kad gyventi ilgai ir sveikai gali kiekvienas iš mūsų.
Kokie klaidingi įsitikinimai apie gyvenimą po 80-ies?
Pasak gydytojo Howardo Tuckerio, vienas didžiausių mitų apie senėjimą yra įsitikinimas, kad sulaukus 80-ies ar daugiau visi žmonės būna praradę aiškų protą ar tampa nebeveiklūs.
Tai netiesa. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių išlaiko puikią atmintį, stiprią logiką ir geba gyventi aktyvų gyvenimą.
Ilgaamžiškumo paslaptys, anot jo, slypi ne tik fiziniame kūne, bet ir požiūryje. Jei žmogus išlieka smalsus, domisi pasauliu, palaiko ryšius su artimaisiais bei draugais, jis ne tik išsaugo protinį aštrumą, bet ir jaučiasi reikalingas. Tuckerio žodžiais, protas sensta daug lėčiau, nei mes linkę manyti – tereikia jį nuolat treniruoti.
Amžiaus diskriminacija medicinoje ir kasdienybėje
Howardas Tuckeris neslepia – vienas nemaloniausių dalykų, su kuriais tenka susidurti vyresniame amžiuje, yra amžiaus diskriminacija. Pasak jo, net ir būnant gydytoju, kartais vizitų metu kolegos labiau bendrauja su lydinčiu asmeniu, tarsi jis pats nesugebėtų suprasti pateikiamos informacijos.
Tokios situacijos atspindi plačiai paplitusį stereotipą: manoma, kad vyresni žmonės nebėra kompetentingi ar gebantys priimti sprendimus. Tačiau Tuckerio pavyzdys rodo visai ką kita – būdamas 103-ų jis ne tik dirba neurologu, bet ir aktyviai dalijasi patirtimi socialiniuose tinkluose, sulaukdamas dešimčių tūkstančių sekėjų dėmesio.
Jis pabrėžia, kad amžiaus diskriminacija dažniau atspindi visuomenės požiūrį, o ne realius žmogaus gebėjimus. Vyresni žmonės dažnai turi daugiau patirties, įžvalgų ir kantrybės nei jaunieji kolegos, todėl jų vertė tik auga. „Svarbiausia – judėti pirmyn ir neklausyti skeptikų“, – pataria gydytojas.
Tuckeris tiki, kad amžiaus ribos iš tiesų egzistuoja tik mūsų mintyse. Jei žmogus išlieka smalsus, mokosi naujų dalykų ir neleidžia aplinkinių nuomonei jo stabdyti, jis gali būti aktyvus ir prasmingai veikti bet kokiame amžiuje.
Smegenų sveikata ir Alzheimerio prevencija
Pasak Howard’o Tuckerio, viena didžiausių vyresnio amžiaus žmonių baimių – Alzheimerio liga. Jis pripažįsta, kad net ir itin aktyvūs bei intelektualiai smalsūs žmonės kartais susiduria su šia liga. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tam tikri įpročiai gali padėti sumažinti riziką.
Pirmiausia – nuolatinis protinis aktyvumas. Skaitymas, kryžiažodžiai, galvosūkiai, naujų dalykų mokymasis padeda palaikyti smegenų plastiškumą. Ne mažiau svarbu ir socialiniai ryšiai – Tuckeris pabrėžia, kad bendravimas su draugais, šeima ar jaunesniais kolegomis yra tikras „vaistas nuo senatvės“.
Fizinis aktyvumas taip pat išlieka itin reikšmingas. Net paprastas pasivaikščiojimas kasdien padeda pagerinti kraujotaką, aprūpina smegenis deguonimi ir lėtina senėjimo procesus. „Judantys sąnariai neužšąla, o judančios smegenys – nesustingsta“, – sako gydytojas, prisimindamas posakį apie nuolat tekantį vandenį.
Žinoma, nėra vieno stebuklingo būdo visiškai apsisaugoti nuo Alzheimerio. Tačiau sąmoningas gyvenimo būdas, aktyvus protinis ir fizinis darbas, draugų ratas bei pozityvus požiūris gali padėti išlikti žvaliems ir energingiems net peržengus devintąją dešimtį.
Papildai ir vitaminai – ar jie tikrai būtini?
Howardas Tuckeris nevengia atvirai pasakyti: nuomonės dėl papildų yra labai prieštaringos. Pats gydytojas teigia, kad mokslininkų nuomonė ilgą laiką buvo skeptiška, tačiau šiandien net ir medikai vis dažniau pasirenka vartoti tam tikrus vitaminus ar mikroelementus. Vis dėlto jis pabrėžia – stebuklingos piliulės, kuri garantuotų ilgaamžiškumą, nėra.
Kai kurie papildai, pasak mokslinių tyrimų, gali būti naudingi tam tikroms žmonių grupėms:
- Vitaminas D – ypač naudingas šaltuoju metų sezonu, kai trūksta saulės.
- Omega-3 riebalų rūgštys – gali padėti širdies ir smegenų sveikatai.
- B grupės vitaminai – palaiko energiją ir nervų sistemą.
- Magnis – naudingas atsipalaidavimui, raumenims ir miego kokybei.
Tuo pačiu neurologas pabrėžia, kad prieš pradedant vartoti bet kokius papildus svarbu pasitarti su gydytoju. Ne visi papildai yra vienodai reikalingi, o perdozavimas kai kuriais atvejais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Ilgaamžiškumui daug svarbesni yra sveiki įpročiai – subalansuota mityba, judėjimas ir pozityvus požiūris į gyvenimą. Papildai gali būti tik priedas, bet ne pagrindas.
Aplinka, kurioje gyvename, daro didžiulę įtaką ilgaamžiškumui
Pasak dr. Howardo Tuckerio, ne tik genai ir įpročiai lemia mūsų gyvenimo trukmę. Didžiulę reikšmę turi aplinka, kurioje kasdien gyvename. Jei oras užterštas, jei aplink nuolat patiriame stresą ar neturime galimybės judėti gamtoje – sveikata nukenčia kur kas labiau.
Jis atkreipia dėmesį, kad ypač pavojinga gyventi šalia fabrikų ar pramoninių rajonų, kur ore kaupiasi nuodingos dalelės. Tyrimai rodo, jog tokiose vietose gyvenantys žmonės dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, širdies problemomis, trumpėja jų gyvenimo trukmė.
Tuo pačiu aplinka gali būti ir mūsų sąjungininkė. Grynas oras, reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje, saikinga saulės šviesa – visa tai stiprina imuninę sistemą, mažina uždegimus organizme ir padeda išlaikyti gerą nuotaiką.
Howardas Tuckeris pabrėžia paprastą taisyklę: judėk, kvėpuok grynu oru, išnaudok gamtos teikiamą naudą. Net paprastas pusvalandis parke ar sode kasdien gali turėti didelę reikšmę ilgaamžiškumui.
Aktyvumas – raktas į jaunystę
Dr. Howardas Tuckeris pabrėžia, kad ilgaamžiškumo paslaptis slypi judėjime. Net paprastas vaikščiojimas kasdien padeda išlaikyti sąnarius sveikus ir širdį stiprią.
Protui taip pat reikia mankštos – skaitymas, kryžiažodžiai ar pokalbiai su jaunais žmonėmis palaiko aštrų mąstymą ir mažina Alzheimerio riziką.
Jo žodžiais, „šaltas vanduo neužšąla, o judantys sąnariai – nesustingsta“.
Dažniausios klaidos, kurios trumpina gyvenimą
Nors daugelis žmonių siekia sveiko gyvenimo būdo, pasak dr. Tuckerio, vyresniame amžiuje dažnai pasitaiko kelių klaidų, kurios gali pakenkti ilgaamžiškumui.
- Per mažai judėjimo – sėslus gyvenimo būdas silpnina raumenis, didina sąnarių sustingimą ir širdies ligų riziką.
- Izoliacija – vengiant bendravimo, nyksta ne tik emocinė sveikata, bet ir blogėja kognityvinės funkcijos.
- Per didelis tikėjimas papildais – nors jie gali padėti, vien tik tabletės neatstos subalansuotos mitybos ir aktyvaus gyvenimo.
- Nepaisomas poilsis – miegas yra vienas svarbiausių organizmo atsinaujinimo šaltinių, todėl jį ignoruoti – klaida.
Tuckeris pabrėžia, kad tik nuoseklūs, kasdieniai įpročiai daro didžiausią įtaką. Įtraukus daugiau judėjimo, bendravimo ir natūralios mitybos, kūnas bei protas sensta lėčiau.
Ilgaamžiškumo pamoka iš gydytojo patirties
Dr. Howardo Tuckerio gyvenimas – puikus įrodymas, kad ilgaamžiškumą lemia ne stebuklingos tabletės, o nuoseklūs kasdieniai įpročiai. Judėjimas, smalsumas, bendravimas ir vidinė gyvenimo džiaugsmo kibirkštis – tai pagrindiniai ramsčiai, leidžiantys sulaukti garbaus amžiaus išlaikant sveikatą bei aiškų protą.
Ilgaamžiškumas nėra paslaptis – tai gyvenimo būdas. Tad įkvėpti šio ilgiausiai praktikuojančio gydytojo, galime kasdien žengti mažus, bet prasmingus žingsnius, kurie ilgainiui atneš didelius rezultatus.
Šaltinis: National Geographic
