Kai galvojame apie gyvenimo trukmę, dažniausiai minime tokius rizikos veiksnius kaip rūkymas, nutukimas ar per didelis alkoholio vartojimas. Tačiau nauji mokslininkų duomenys atskleidžia netikėtą detalę, kuri taip pat gali turėti įtakos.
Pasirodo, ne vien mūsų įpročiai dieną, bet ir tai, kas vyksta naktį, gali paspartinti biologinį senėjimą. Tyrėjai įspėja: vienas reiškinys miegant gali padidinti priešlaikinės mirties riziką net kelis kartus.
Košmarai – daugiau nei tik blogas sapnas
Daugeliui atrodo, kad košmarai yra tiesiog nemalonus nakties išgyvenimas, kuris pranyksta nubudus. Tačiau Londono Imperatoriškojo koledžo demencijos tyrimų instituto mokslininkai pateikia kitokią perspektyvą. Jų duomenys rodo, kad dažni košmarai gali būti vienas stipriausių ankstyvos mirties prognozuotojų.
Analizuojant daugiau nei 180 tūkstančių suaugusiųjų įrašus paaiškėjo, jog tie, kurie košmarus sapnavo tris ir daugiau kartų per savaitę, net tris kartus padidino mirties iki 70 metų riziką. Tai reikšmingesnis rodiklis nei rūkymas ar fizinio aktyvumo trūkumas, kurie iki šiol laikyti didžiausiais rizikos veiksniais.
Kaip košmarai veikia organizmą
Mokslininkai pastebi, kad dažni košmarai aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją. Pabudus staiga ir su daužančia širdimi, organizmas išskiria streso hormoną kortizolį. Jei tai kartojasi dažnai, hormonų perteklius ima sekinančiai veikti ląsteles, o senėjimo procesai spartėja.
Tyrimo duomenys rodo, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kuriuos reguliariai kamuoja košmarai, pasireiškia greitesnio biologinio senėjimo požymiai. Tokia būklė siejama su net 40 procentų didesne priešlaikinės mirties rizika.
Dažni košmarai gali sukelti:
- Stiprų širdies plakimą ir staigų pabudimą naktį;
- Nuolatinį kortizolio lygio padidėjimą;
- Silpnesnį imunitetą ir didesnį polinkį į ligas;
- Greitesnį biologinį senėjimą.
Visa tai rodo, kad košmarai nėra vien paprasti sapnai – jie gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų sveikatai.
Kodėl kai kuriems košmarai pasitaiko dažniau
Ne visi žmonės košmarus sapnuoja vienodai dažnai. Mokslininkai teigia, kad maždaug pusė atvejų yra nulemta genetikos. Kitaip tariant, vieni žmonės yra paveldimai labiau linkę į neramius sapnus nei kiti.
Tačiau genetika nėra vienintelis veiksnys. Didelę reikšmę turi ir kasdienis stresas. Įtemptos situacijos darbe ar asmeniniame gyvenime dažnai persikelia į naktinius sapnus, kurie tampa intensyvesni ir gąsdinantys.
Svarbūs ir asmenybės bruožai. Žmonės, linkę į nerimą ar jautresni emocijoms, dažniau patiria košmarus. Tai paaiškina, kodėl net esant panašioms aplinkybėms vieni sapnuoja ramiai, o kiti – neramiai.
Prie košmarų gali prisidėti ir tam tikri vaistai. Kai kurie jų keičia miego struktūrą, dėl to sapnai tampa ryškesni ir nemalonesni. Taigi, priežasčių yra daug, tačiau visos jos veda prie vienos išvados – dažni košmarai yra ženklas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.
Kaip sumažinti košmarų dažnumą
Gera žinia ta, kad košmarai nėra neišvengiami. Mokslininkai pabrėžia, jog tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti jų išvengti arba bent sumažinti jų dažnį.
Vienas svarbiausių patarimų – rūpintis emocine pusiausvyra ir stengtis mažinti stresą. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip kvėpavimo pratimai ar meditacija, gali padėti nuraminti protą prieš miegą.
Svarbi ir nuosekli miego rutina. Eidami miegoti panašiu laiku ir susikurdami ramų vakaro ritualą, padedame organizmui pasiruošti ramiam poilsiui. Net ir paprasti įpročiai – išjungtas telefonas, pritemdyta šviesa ar jauki tyla – gali turėti didelę reikšmę.
Mokslininkai taip pat pataria vengti siaubo filmų ar įtemptų naujienų prieš miegą. Tokie dirgikliai gali „įstrigti“ pasąmonėje ir naktį virsti košmarais. Jei košmarai kartojasi nuolat, verta pasitarti ir su gydytoju – kartais jie susiję su psichikos sveikatos būkle ar vartojamais vaistais.
Košmarai ir ligų rizika
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad dažni košmarai gali būti ne tik nemaloni patirtis naktį, bet ir ankstyvas įspėjamasis signalas apie sveikatos problemas. Dr. Abidemi Otaiku savo darbuose pabrėžia, kad žmonės, kuriuos dažnai kamuoja košmarai, turi didesnę riziką susirgti demencija bei Parkinsono liga.
Be to, nustatyta sąsaja ir su kitomis lėtinėmis ligomis. Tarp jų – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, diabetas, artritas bei lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Tai rodo, kad sapnų kokybė gali atskleisti daugiau nei manome apie bendrą mūsų organizmo būklę.
Mokslininkai sutaria, kad košmarų nereikėtų ignoruoti. Jie gali būti vertinami kaip ankstyvas perspėjimas, suteikiantis galimybę laiku pasirūpinti savo sveikata ir imtis prevencinių veiksmų.
Išvados
Reiškinys miegant, kurį daugelis pažįsta kaip košmarus, gali turėti kur kas rimtesnių pasekmių nei tik nemaloni nakties patirtis. Tyrėjai nustatė, kad jis spartina biologinį senėjimą ir ženkliai padidina ankstyvos mirties riziką.
Laimei, šį procesą galima sušvelninti. Rūpindamiesi emocine pusiausvyra, vengdami streso, laikydamiesi stabilios miego rutinos ir atsisakydami dirgiklių prieš miegą, galime sumažinti košmarų dažnumą. Tai rodo, kad ramus miegas yra ne tik poilsio, bet ir ilgaamžiškumo sąlyga.
