Nuo 2022-ųjų daugybė lietuvių pastebėjo vieną bendrą dalyką – sveikata nebėra tokia, kaip anksčiau. Kalbama apie silpnesnį imunitetą, dažnesnį nuovargį, nepaaiškinamus galvos ar sąnarių skausmus.
Socialiniuose tinkluose ir bendruomenėse dažnai kartojasi klausimas: ar tai tik sutapimas, kad šie pokyčiai sutampa su pandemijos ir masinės vakcinacijos laikotarpiu?
Oficialių atsakymų mažai, bet diskusijos netyla. Vieni įtaria, kad kaltas viruso poveikis, kiti kalba apie vakcinų pasekmes, o dar kiti – apie gyvenimo būdo pokyčius ir stresą. Vis dėlto faktas vienas: žmonės ieško paaiškinimų, kodėl jų sveikata nuo 2022 metų ėmė keistis.
Kokius simptomus dažniausiai mini žmonės po 2022 metų?
Nuo 2022 metų nemažai žmonių pastebi, kad jų sveikata pasikeitė: sveikata ėmė prastėti be aiškios priežasties, o simptomai kartojasi.
Dažniausiai minimi požymiai:
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka,
- Padažnėję galvos skausmai ar migrenos,
- Širdies permušimai ir kraujospūdžio svyravimai,
- Sąnarių bei raumenų skausmai,
- Silpnesnis imunitetas, dažnesni peršalimai.
Čia nuomonės išsiskiria. Vieni žmonės tiki, kad tai gali būti ilgalaikis COVID-19 pasekmių atspindys – virusas paliko žymes net tiems, kurie persirgo lengvai.
Kiti atvirai svarsto, jog simptomai sutapo su masinės vakcinacijos laikotarpiu, todėl įtaria šalutinį poveikį. Ši tema išlieka kontraversiška – vieni ieško mokslinių įrodymų, kiti labiau pasikliauja asmenine patirtimi ir aplinkinių pasakojimais.
Ką sako medikai ir mokslininkai apie šiuos sutapimus?
Gydytojai pripažįsta, kad po pandemijos pacientai dažniau kreipiasi dėl ilgalaikių nusiskundimų. Oficialiai tai aiškinama kaip vadinamasis „ilgojo COVID“ sindromas – viruso poveikis, kuris gali tęstis mėnesiais ar net metais po ligos.
Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į kitą pusę. Vakcinos nuo COVID-19 buvo sukurtos itin greitai, todėl vis dar vyksta tyrimai, ar jos neturi ilgalaikių šalutinių pasekmių.
Dalis specialistų sako, kad ryšys tarp vakcinų ir sveikatos problemų neįrodytas, tačiau neatmeta, kad jautresniems žmonėms reakcijos galėjo pasireikšti.
Diskusijos šia tema lieka karštos. Vieni akcentuoja mokslinius duomenis, kiti labiau pasikliauja tuo, ką mato savo šeimoje ar bendruomenėje. Tačiau faktas, kad nuo 2022 metų sveikatos skundų netrūksta, ir tai verčia ieškoti atsakymų.
Organizmo stiprinimas padeda sušvelninti simptomus
Nepaisant kilusių klausimų dėl sveikatos pokyčių po 2022 metų, daug kas sutaria, kad svarbiausia yra rūpintis kūno atsparumu. Net jei simptomai kyla dėl viruso, vakcinų ar tiesiog silpnesnio imuniteto, stipresnis organizmas lengviau atsigauna.
Paprasčiausi dalykai duoda daug naudos – subalansuota mityba, daugiau daržovių, pakankamas skysčių kiekis ir reguliarus judėjimas. Net trumpi pasivaikščiojimai gryname ore pagerina kraujotaką ir padeda kūnui greičiau atsigauti.
Naudingos ir natūralios priemonės. Vitaminas D, C bei cinkas stiprina imuninę sistemą, o tokie augalai kaip imbieras ar ciberžolė turi priešuždegiminių savybių. Kai kurie žmonės pasitelkia ir probiotikus – jie padeda atkurti žarnyno pusiausvyrą, o tai svarbu bendrai sveikatai.
Klausykitės savo kūno – jei simptomai užsitęsia ar tampa sunkesni, reikia kreiptis į medikus, bet kasdieniai įpročiai gali būti pirmasis žingsnis į geresnę savijautą.
Sveikatos pokyčiai po 2022 metų kelia daugiau klausimų nei atsakymų
Žmonės vis dar svarsto, kas labiausiai paveikė jų savijautą – persirgtas COVID-19, skiepai ar gyvenimo būdo pokyčiai. Vieno aiškaus atsakymo kol kas nėra, tačiau sutariama dėl vieno: kūno stiprinimas yra būtinas.
Subalansuota mityba, natūralios priemonės, fizinis aktyvumas ir dėmesys imuninei sistemai gali padėti sušvelninti simptomus ir atgauti daugiau energijos. Tai paprasti, bet veiksmingi žingsniai, kurie nepriklauso nuo diskusijų ir ginčų.
Nors klausimų lieka daug, kiekvienas gali imtis veiksmų, kad kasdienė savijauta būtų stabilesnė ir stipresnė.