Kartais atrodo, kad darže augalai auga lėtai ar atrodo nusilpę, nors ir tręšiame, ir laistome tinkamai. Dažna priežastis slypi ne trąšose, o pačioje žemėje – jos rūgštingume.
Per rūgšti ar per šarminė dirva tarsi „užrakina“ maistingąsias medžiagas. Augalai jų paprasčiausiai nepasisavina, todėl neauga taip, kaip turėtų. Čia ir kyla klausimas – kaip patikrinti žemės rūgštingumą ir padaryti tai paprastai, net namų sąlygomis?
Nuo žemės rūgštingumo priklauso augalų sveikata
Žemės rūgštingumas arba pH parodo, kiek dirva yra rūgšti ar šarminė. Šis rodiklis skirstomas skalėje nuo 0 iki 14: žemiau nei 7 – rūgšti, aukščiau – šarminė, o 7 laikoma neutraliu.
Kiekvienas augalas turi savą „komforto zoną“. Pavyzdžiui, bulvės geriau jaučiasi rūgštesnėje dirvoje, o dauguma daržovių ir uogų mėgsta šiek tiek rūgštų ar neutralų pH. Jei pH netinka, net ir geriausias kompostas ar trąšos tampa mažiau veiksmingi.
Dėl to kasmet bent kartą patikrinti žemės rūgštingumą yra taip pat svarbu, kaip ir pasitikrinti, ar dirvoje pakanka drėgmės.
Kaip patikrinti žemės rūgštingumą namuose
Patikrinti žemės rūgštingumą nebūtinai reikia brangios laboratorijos. Yra keli paprasti būdai, kuriuos galima išbandyti kiekviename darže ar sode.
Testavimo juostelės arba pH matuoklis
Sodo prekių parduotuvėse nesunkiai rasite pH matuoklių ar testavimo juostelių. Užtenka įberti šiek tiek žemės į indelį, įpilti distiliuoto vandens ir pamirkyti juostelę. Pagal spalvos pokytį iš karto matysite rezultatą.
Paprastas bandymas su actu ir soda
Jei matuoklio neturite, padės buitiniai produktai. Į žemės mėginį užpilkite acto – jei putoja, dirva yra šarmingesnė. Į kitą mėginį įpilkite vandens ir užbarstykite sodos – jei putoja čia, dirva rūgšti. Tai nėra itin tikslu, bet leidžia suprasti bendrą kryptį.
Dirvos pH galima pakoreguoti paprastomis priemonėmis
Nustačius, kad žemė per rūgšti, dažniausiai taikomas kalkinimas. Tam tinka dolomito miltai, gesintos kalkės ar net sutrinti kiaušinių lukštai. Jie veikia pamažu, todėl dirva tampa palankesnė daugeliui daržovių ir uogakrūmių.
Kai dirva per šarminė, ją galima parūgštinti. Tam naudojamos sieros granulės, spygliuočių kraikas ar durpės. Net kompostuotos spyglių adatos puikiai atlieka šį darbą.
Geriau koreguoti nedideliais kiekiais ir patikrinti rezultatą po kelių savaičių. Taip žemė prisitaiko lėčiau, bet saugiai, o augalai iš karto pajunta skirtumą.
Kiekvienas augalas turi savo pH „zoną“
Daugumai daržovių patogiausia silpnai rūgšti dirva – apie pH 6,0–6,5. Tokiu lygiu maisto medžiagos lengviau pasisavinamos, o trąšos veikia efektyviau.
Silpnai rūgšti dirva (pH ~6,0–6,5). Čia gerai auga pomidorai (6,0–6,8), agurkai (5,5–7,5), morkos (5,5–7,5), burokėliai (6,0–7,0), salotos (6,0–7,0), česnakai (5,5–7,5), svogūnai (6,0–7,0), kopūstai (5,8–6,2).
Rūgštesnė dirva (pH 4,5–5,5). Tokias sąlygas mėgsta šilauogės (4,5–5,5), spanguolės (3,5–5,0) ir bulvės (4,5–6,0). Jei pH pakyla aukščiau, šie augalai skursta, gelsta lapai.
Platesnė tolerancija. Moliūginės kultūros (cukinijos, moliūgai – 5,5–7,5), špinatai (6,0–7,5), žirniai ir pupos (6,0–7,5) pakelia ir šiek tiek šarmingesnę žemę, todėl tinka mišrioms lysvėms.
Šarmingesnės sąlygos. Šparagai (6,0–8,0) ir porai (6,0–8,0) jaučiasi gerai ten, kur pH gali būti arčiau neutralaus ar net kiek aukštesnis.
Gėlės ir dekoratyviniai. Floksai mėgsta rūgštesnę (5,0–6,0), amariliai – 5,5–6,5, našlaitės ir petunijos – apie 6,5–7,0. Skirtingoms veislėms reikšmės gali svyruoti, todėl verta pasitikrinti konkretaus augalo rekomendacijas.
Prieš planuojant sodinimus pravartu atlikti kelis matavimus skirtingose vietose. Kaip patikrinti žemės rūgštingumą praktiškai? Paimkite 2–3 mėginius iš 10–15 cm gylio, sumaišykite, patikrinkite su juostele ar pH matuokliu, o rezultatą užsirašykite prie lysvės plano – taip lengva parinkti tinkamas kultūras ar koreguoti pH tik ten, kur reikia.
Dažnos klaidos matuojant žemės rūgštingumą
Nors pats procesas atrodo paprastas, ne visada rezultatai būna tikslūs. Dažniausiai tai nutinka dėl kelių pasitaikančių klaidų.
Klaidos, kurių verta vengti:
- Mėginio paėmimas tik iš vienos vietos – skirtingose lysvėse pH gali skirtis.
- Paprasto vandentiekio vandens naudojimas – jame yra priemaišų, iškraipančių rezultatą.
- Per senos ar netinkamai laikytos testavimo juostelės.
- Mėginio ėmimas paviršiuje – viršutinis dirvos sluoksnis dažnai skiriasi nuo šaknų zonoje esančio.
Patikimiausi rezultatai gaunami tada, kai mėginiai paimami iš kelių vietų, sumaišomi ir tikrinami su švariu distiliuotu vandeniu. Taip pH rodiklis atspindi realią jūsų daržo būklę.
Tinkamai prižiūrėta dirva atsidėkoja gausiu derliumi
Kai augalai neauga taip, kaip tikimės, priežastis dažnai slypi ne trąšose, o pačioje žemėje. Rūgštingumas lemia, ar maistingosios medžiagos bus pasisavintos, ar liks „užrakintos“.
Štai kodėl verta bent kartą per metus pasidomėti, kaip patikrinti žemės rūgštingumą. Tai padaryti galima labai paprastai – tiek su testavimo juostelėmis, tiek su buitiniais būdais. Gavus rezultatus, prireikus galima pakoreguoti pH ir taip pagerinti augalų augimo sąlygas.
Tokia nedidelė pastanga atsiperka dvigubai – daržas tampa derlingesnis, o augalai atrodo sveikesni ir stipresni.