Samanos pakeltose lysvėse dažnai nustebina daržininkus. Vieni galvoja, kad priežastis – rūgšti dirva, kiti sako, jog kaltas pavėsis ar drėgmė. Tiesa ta, kad šis reiškinys atsiranda dėl kelių veiksnių derinio, todėl ir sprendimo būdai gali skirtis.
Jei samanos išplinta, jos pradeda užimti vietą, kuri turėtų priklausyti daržovėms. Todėl svarbu ne tik jas pašalinti, bet ir suprasti, kas paskatino jų atsiradimą.
Kodėl pakeltose lysvėse ima augti samanos
Samanos pakeltose lysvėse atsiranda ne šiaip sau. Tai ženklas, kad dirvos sąlygos nėra pačios palankiausios daržovėms. Kartais kalta drėgmė, kartais – pavėsis ar rūgšti žemė. Norint rasti sprendimą, pirmiausia verta suprasti, kokia priežastis išprovokavo jų atsiradimą.
Drėgmės perteklius
Perlaistytos arba blogai drėgmę išleidžiančios lysvės tampa idealia vieta samanoms. Jos puikiai auga, kai žemė nuolat šlapia, o daržovių šaknims tokios sąlygos visiškai netinka.
Pavėsis
Jei lysvėse nuolat mažai saulės, samanos įsikuria labai greitai. Jos nemėgsta kaitros, todėl pavėsingos vietos prie tvorų ar pastatų yra jų „rojus“.
Rūgšti dirva
Rūgštėjanti žemė – dar viena priežastis, kodėl atsiranda samanos. Jei pH per žemas, augalai sunkiau pasisavina maisto medžiagas, o samanos tuo tarpu dauginasi be vargo.
Supadėta žemė
Kai žemė nejudinama ir nepurenama, paviršius tampa kietas, suspaustas. Tokiose vietose vanduo ilgiau laikosi, o samanos plinta dar greičiau.
Samanų galima atsikratyti paprastais būdais
Pirmiausia verta išjudinti pačią žemę. Pakanka lengvai supurenti viršutinį sluoksnį, kad dirva vėl pradėtų „kvėpuoti“. Samanoms reikalingas kietas ir drėgnas paviršius, tad po purenimo jos ima nykti savaime.
Jei samanų jau daug, dalį galima tiesiog surinkti rankomis ar grėbliuku. Tai paprastas darbas, bet jis padeda greičiau sustabdyti plitimą. Surinktas samanas geriau išnešti iš lysvės, nes palikus jos gali ataugti.
Kai kurie daržininkai renkasi kalkinimą – ypač tuomet, jei žemė rūgšti. Tačiau šį metodą reikia taikyti atsargiai, nes ne visiems augalams tinka daug šarmo. Geriau pirmiausia patikrinti dirvos pH, o tik tada imtis priemonių.
Labai svarbu stebėti ir laistymą. Jei vandens per daug, samanos plinta greičiau. Laistant geriau rinktis rečiau, bet gausiau – taip drėgmė pasiekia šaknis, o paviršius išlieka sausesnis.
Prevencija padeda išvengti samanų sugrįžimo
Norint, kad samanos neatsirastų vėl, lysves reikėtų reguliariai purenti. Net lengvas viršutinio sluoksnio judinimas pagerina oro patekimą į dirvą ir neleidžia kauptis pertekliniam vandeniui.
Naudingas sprendimas – dirvos pagerinimas durpėmis ar kompostu. Tokia žemė tampa puresnė, geriau išlaiko tinkamą drėgmės balansą, o augalai greičiau įsišaknija.
Jeigu lysvėse trūksta saulės, verta pagalvoti, ar įmanoma pakeisti jų vietą, arba bent kiek praretinti šalia augančius krūmus. Net šiek tiek daugiau šviesos ženkliai sumažina samanų plitimo galimybes.
Pastebėjus pirmuosius samanų lopinėlius, iš karto imtis priemonių. Kuo mažesnė problema, tuo lengviau ją sutvarkyti.
Tinkamai prižiūrimos lysvės išlieka derlingos
Samanos pakeltose lysvėse nėra pasaulio pabaiga, bet tai ženklas, kad dirvai reikia daugiau dėmesio. Purenimas, tinkamas laistymas, saulės šviesa ir pH balansas padeda sugrąžinti daržovėms palankias sąlygas.
Kiekvienas daržininkas gali rasti sau tinkamiausią būdą tvarkytis su samanomis. Kartais užtenka mažų pokyčių, kad dirva vėl būtų sveika, o augalai augtų stiprūs ir duotų gerą derlių.