Rudenį ar vasaros pabaigoje daug kas pastebi, kad aplink pušis atsiranda vis daugiau parudavusių spyglių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog medis serga arba praranda gyvybingumą, tačiau ne visada taip yra.
Ruduojantys pušių spygliai gali reikšti tiek visiškai natūralų procesą, tiek rimtesnę problemą, į kurią verta atkreipti dėmesį. Būtent dėl to daugelis sodininkų ir pušelių augintojų ima nerimauti – kaip suprasti, kada rūpestis iš tiesų pagrįstas, o kada galima nusiraminti?
Natūralus pušų spyglių rudavimas yra augalo gyvenimo ciklo dalis
Pušies spygliai, kaip ir bet kurie lapai, nėra amžini. Įprastai jie gyvuoja apie dvejus ar trejus metus, o vėliau medis juos paprasčiausiai numeta. Tai natūrali atsinaujinimo dalis, kurios metu išorėje gali atrodyti, kad pušis praranda sveikatą, nors iš tiesų ji tik ruošiasi naujam augimo etapui.
Dažniausiai ruduoja vidiniai spygliukai, arčiau kamieno, nes būtent jie yra seniausi. Tuo tarpu nauji, žalūs spygliai šakų viršūnėse lieka sveiki ir gyvybingi. Jei matote būtent tokį vaizdą – nerimauti tikrai neverta.
Toks rudavimas dažniausiai pastebimas rudenį, kai gamta pereina į ramybės periodą. Tai nereiškia, kad augalui trūksta maisto medžiagų ar jis serga – priešingai, tai ženklas, kad medis tvarkosi pats su savo gyvavimo ciklu.
Ruduojantys pušių spygliai gali signalizuoti apie ligas ar kenkėjus
Ne visada spyglių pokyčiai yra tik natūralus procesas. Jei pradeda ruduoti švieži, šio sezono spygliai, ypač šakų viršūnėse, tai ženklas, kad pušis susidūrė su rimtesniais iššūkiais.
Dažniausios priežastys – grybelinės ligos, kurios pažeidžia spyglius ir sukelia jų dėmėtumą bei ankstyvą kritimą. Kitas variantas – kenkėjai, pavyzdžiui, kamiengraužiai ar įvairūs vabzdžiai, kurie gali silpninti augalą ir ilgainiui pažeisti net jo šakas.
Svarbus ženklas, į kurį verta atkreipti dėmesį – jei ruduoja ne tik vidiniai spygliai, bet ir jaunų ūglių spygliukai. Tokiu atveju jau verta sunerimti ir pradėti ieškoti sprendimų.
Veiksmai, padedantys apsaugoti pušį nuo rimtesnių problemų
Kai spyglių rudavimas atrodo įtartinas, svarbu imtis konkrečių priemonių. Tai padeda ne tik sustabdyti ligų ar kenkėjų plitimą, bet ir išsaugoti visą medį.
Ką verta padaryti:
- Apžiūrėti šakas ir spyglius, ar nėra dėmių ar vabzdžių;
- Pašalinti visiškai nurudavusias ar sausus ūglius;
- Naudoti fungicidus ar insekticidus, jei įtariama liga ar kenkėjai;
- Užtikrinti, kad medis gautų pakankamai vandens sausringu metu;
- Patręšti tinkamomis priemonėmis, kad sustiprėtų augalo imunitetas.
Tokios priemonės dažnai padeda pušiai greičiau atsigauti. Reguliarus stebėjimas ir tinkama priežiūra yra geriausias būdas užtikrinti, kad ruduojantys pušių spygliai netaptų ilgalaike problema.
Nurudavusių šakelių tvarkymas padeda išlaikyti medžio gyvybingumą
Kai kurios pušies šakelės nuruduoja visiškai, ir tai kelia klausimą, ar jas reikėtų nupjauti. Sodininkai sutaria – jei šaka visiškai sausa ir trapiai lūžta, geriau ją pašalinti. Taip sumažinama rizika, kad susilpnėjusi vieta taps ligų ar kenkėjų židiniu.
Vis dėlto nereikia persistengti. Jei šakelė tik dalinai nurudavusi, dažnai medis dar gali ją atgaivinti. Tokiu atveju geriau palaukti iki pavasario ir stebėti, ar pasirodys nauji ūgliai. Kartais kantrybė yra geriausias sprendimas, nes per anksti pašalintos šakos gali susilpninti augalo formą.
Svarbu prisiminti
Pušys kartais atrodo lepesnės nei yra iš tikrųjų. Spyglių spalvos pokyčiai ne visada reiškia ligą – dažnai tai tik ženklas, kad medis atsisveikina su senesniais spygliais.
Jei matote, kad ruduojantys pušių spygliai pasirodo šakų viduje, nėra reikalo skubėti į parduotuvę ieškoti cheminių priemonių. Tai natūralus ciklas, kuris pasikartoja kiekvienais metais.
Kur kas svarbiau stebėti jaunus ūglius ir viršūnes. Jeigu ruduoja jie – reikėtų pasidomėti, ar nėra kenkėjų, ar dirva pakankamai drėgna, ar medis gauna reikiamų medžiagų. Tokia priežiūra padeda laiku pastebėti problemas ir suteikia daugiau ramybės pačiam augintojui.