Nors dažniausiai bulvės mums asocijuojasi tik su maistu, jų lapai ir stiebai nuo seno buvo vertinami kaip liaudiška priemonė. Sakoma, kad jie gali padėti malšinti sąnarių skausmą, mažinti uždegimą ir net švelniai gydyti odos pažeidimus.
Bulvių lapai ir stiebai nėra paprasti – juose yra solanino, kuris laikomas pavojingu, tačiau tinkamai naudojamas jis gali turėti priešuždegiminį bei antibakterinį poveikį. Dėl šios priežasties žmonės juos naudojo kompresams, losjonams ar tinktūroms, ypač esant reumatui ar radikulitui.
Solaninas – pavojus ir nauda viename
Bulvių lapai ir stiebai slepia ypatingą medžiagą – solaniną. Daugeliui jis žinomas tik kaip nuodas, tačiau liaudies medicina pastebėjo ir kitą jo pusę. Mažomis dozėmis solaninas veikia kaip natūralus antibiotikas: stabdo mikrobų dauginimąsi, ramina uždegimus ir net padeda žaizdoms gyti.
Būtent dėl šios priežasties iš bulvių lapų ar stiebų spaustos sultys bei užpilai buvo naudojami išoriškai – odai, sąnariams, net skaudantiems raumenims. Aišku, svarbiausia nepersistengti: solaninas stiprus, todėl jis gali gydyti, bet gali ir pakenkti, jei neatsargiai elgiamasi.
Ši medžiaga yra tarsi dviašmenis kardas – vieniems ji suteikdavo palengvėjimą, kitiems, vartojusiems netinkamai, sukeldavo bėdų. Todėl svarbu suprasti: bulvių lapai ir stiebai gali būti galinga priemonė, bet jų naudojimas reikalauja atsargumo.
Bulvių lapų ir stiebų naudojimas
Liaudiškoje praktikoje bulvių lapai ir stiebai buvo naudojami tik išoriškai. Žmonės pastebėjo, kad kompresai ar tinktūros padeda greičiau numalšinti skausmą ir patinimą. Paprastai juos naudodavo sąnariams, nugarai, taip pat įvairioms odos problemoms.
Populiariausi būdai:
- Kompresai sąnariams – lapai applikomi verdančiu vandeniu, atvėsinami ir dedami ant skaudamos vietos. Tai malšina reumato, radikulito ir kitų sąnarių ligų skausmus.
- Tinktūra su degtine – bulvių lapų ar stiebų sultys sumaišomos su degtine (santykiu 1:1). Gauta priemonė naudojama įtrynimams, losjonams.
- Losjonai odai – iš lapų spaustos sultys dedamos ant sudirgusių ar uždegimo paveiktų vietų, kad sumažintų niežulį ir paraudimą.
Šios priemonės veikdavo švelniai, bet pakankamai pastebimai. Skausmo numalšinimas, odos nuraminimas ar patinimo sumažėjimas buvo pagrindinės priežastys, kodėl žmonės rinkdavosi bulvių viršūnes.
Atsargumo priemonės
Nors bulvių lapai ir stiebai gali palengvinti sąnarių skausmus ar odos uždegimus, nereikėtų pamiršti, kad juose yra solanino. Tai reiškia, kad šios priemonės nėra visiškai saugios. Jos niekada nevartojamos į vidų – tik išoriškai.
Jeigu oda jautri ar linkusi į alergiją, pirmiausia verta išbandyti nedidelį kiekį ant mažo ploto ir pažiūrėti, ar neatsiranda bėrimas, paraudimas ar stiprus deginimas. Jei taip nutinka, tokio gydymo geriau atsisakyti.
Dar vienas svarbus dalykas – visada laikytis saiko. Per stiprus užpilas ar per dažnai daromi kompresai gali labiau pakenkti nei padėti. Būtent todėl jie laikomi pagalbine, o ne pagrindine priemone.
Pagalba sąnarių skausmams
Bulvių lapai ir stiebai dažniausiai buvo naudojami kaip priemonė, padedanti sumažinti sąnarių maudimą ar sustingimą. Žmonės pastebėjo, kad po kelių kompresų sumažėja patinimas, pagerėja judėjimas ir skausmas tampa silpnesnis. Tokį poveikį suteikia solaninas, kuris veikia kaip priešuždegiminė medžiaga.
Kompresai ypač vertinami sergant reumatu, radikulitu ar kitomis sąnarių ligomis. Jie nepašalina problemos iš esmės, tačiau gali suteikti laikiną palengvėjimą, kai judėti tampa sunku. Dažnai užtekdavo vos kelių vakarų, kad žmogus pajustų, jog sąnariai mažiau „traukia“.
Tai nėra stebuklinga priemonė, bet daugeliui ji suteikdavo vilties. Ypač tiems, kurie pavargo nuo nuolatinių vaistų ar nesiryžo stipresniam gydymui.
Pabaigai
Bulvių lapai ir stiebai primena, kad net pačios paprasčiausios daržovės dalys gali turėti didelę galią. Jie padeda malšinti sąnarių skausmus, ramina uždegimus, slopina odos sudirgimus. Tačiau jų stiprybė slypi kartu su pavojumi – solaninas gali tiek gydyti, tiek pakenkti, jei naudojamas neatsakingai.
Todėl bulvių lapai ir stiebai turėtų būti matomi kaip pagalbinė priemonė, o ne stebuklingas vaistas. Jie gali suteikti palengvėjimą, bet visuomet verta klausytis savo kūno signalų ir pasitarti su specialistais. Tokia atsarga užtikrina, kad liaudiškos priemonės tarnautų sveikatai, o ne ją apsunkintų.