Kiekvieną pavasarį sodininkų bendruomenėse užverda diskusijos: ar būtinas šiltnamio žemės keitimas, ar tai tik senas mitas, kurį per daug sureikšminame? Vieni sako – be žemės keitimo daržovės praras jėgą, kiti tik šypteli ir pasakoja, kaip dešimtmečius augina daržoves toje pačioje dirvoje.
Šiltnamiai Lietuvoje naudojami įvairiai – vieni ten sodina tik pomidorus, kiti kasmet bando naujus augalus. Natūralu, kad patirtys skiriasi. Kai kurie žmonės žemę keičia kas 3–4 metus, nes bijo ligų ar kenkėjų, o kiti pasikliauja natūraliu derlingumo palaikymu – kompostu, sideratais, organinėmis trąšomis.
Įdomu tai, kad daugelio sodininkų patirtis rodo – jei dirva tinkamai prižiūrima, šiltnamio žemės keitimas nebūtinai būtinas. Tačiau yra situacijų, kai toks žingsnis tikrai praverčia. Kaip atskirti, kada užtenka paprastai pamaitinti žemę, o kada jau reikia rimtesnio atnaujinimo?
Kodėl atsirado nuomonė, kad šiltnamio žemės keitimas būtinas?
Dar prieš kelis dešimtmečius buvo manoma, kad dirva šiltnamyje greitai „išsenka“. Pomidorai, agurkai ir kitos daržovės kasmet ima tas pačias maisto medžiagas, todėl atrodė logiška žemę kas kelerius metus visiškai pakeisti. Kai kurie sodininkai taip ir darė – kasdavo, išveždavo ir įveždavo naują dirvą.
Prie tokios praktikos prisidėjo ir baimė dėl ligų. Dažniausiai minima fitoftora, kuri gali pražudyti visą pomidorų derlių. Atrodė, kad paprasčiausias būdas apsisaugoti – seną žemę išmesti, nes joje „gyvena“ ligų sukėlėjai.
Tačiau šiandien vis daugiau sodininkų dalijasi patirtimi, kad šiltnamio žemės keitimas nebūtinai reikalingas. Net ir po 20–30 metų toje pačioje dirvoje auginami augalai gali augti puikiai, jeigu žemė prižiūrima, papildoma organinėmis trąšomis ar kompostu.
Ką daryti vietoje šiltnamio žemės keitimo?
Ne visi turi galimybę kas kelis metus iškasti ir pakeisti visą šiltnamio dirvą. Ir tiesą sakant, to dažniausiai net nereikia. Yra paprastesni būdai, kurie padeda palaikyti žemės gyvybingumą ir išvengti ligų.
Kompostas ir organinės trąšos
Vietoje šiltnamio žemės keitimo galima ją tiesiog praturtinti. Komposto, mėšlo ar specialių organinių trąšų įmaišymas kiekvieną sezoną suteikia naujų maisto medžiagų. Tokia žemė tampa puri, o augalai geriau įsišaknija ir išlieka stipresni.
Sideratų auginimas
Jeigu šiltnamis nenaudojamas žiemą ar rudenį, galima pasėti sideratus – garstyčias, rugius ar žirnius. Jie ne tik uždengia žemę, bet ir ją atgaivina, pagerina struktūrą, praturtina azotu. Vėliau sideratai paprasčiausiai įterpiami į dirvą.
Dezinfekcija ir profilaktika
Kartais užtenka elementarios dezinfekcijos. Po sezono galima perlieti žemę karštu vandeniu, kalio permanganato tirpalu ar specialiais mikrobiologiniais preparatais. Taip sunaikinamos galimos ligų sporos. Be to, naudinga nuplauti ir šiltnamio sienas – kad jose neliktų ligų šaltinių.
Kada šiltnamio žemės keitimas visgi reikalingas?
Nors daugeliu atvejų užtenka papildyti žemę kompostu ar trąšomis, kartais šiltnamio žemės keitimas tampa neišvengiamas. Jei dirva visiškai užsikrėtusi ligomis ar kenkėjais, jokios priemonės nepadės – tuomet vienintelė išeitis yra seną žemę pakeisti nauja.
Dar viena priežastis – kai šiltnamio dirva tampa per sunki, sukietėjusi, blogai praleidžianti orą ir vandenį. Tokiu atveju augalų šaknys nebesijaučia gerai, todėl derlius būna menkesnis.
Ženklai, kad metas keisti šiltnamio žemę:
- Dažnai pasikartojančios ligos, ypač pomidorų maras;
- Masiškai plintantys kenkėjai dirvoje;
- Dirva labai sukietėjusi, sunkiai purenama;
- Žemė praradusi natūralų kvapą, atrodo „negyva“.
Tokiose situacijose geriau kartą rimčiau pasidarbuoti, negu kasmet kovoti su tais pačiais rūpesčiais.
Pabaiga: ar tikrai būtinas šiltnamio žemės keitimas?
Kaip rodo daugelio sodininkų patirtis, šiltnamio žemės keitimas nebūtinai turi tapti kasmetiniu darbu. Jei dirva prižiūrima – papildoma kompostu, pasėjami sideratai, nuplaunamos sienos – augalai gali augti toje pačioje vietoje dešimtmečius.
Vis dėlto, jeigu dirvoje įsigali ligos ar kenkėjai, o žemė tampa sunkiai dirbama, keitimas gali būti geriausias sprendimas. Tad čia nėra vieno atsakymo visiems – reikia stebėti savo šiltnamį ir nuspręsti pagal jo būklę.
Šiltnamio žemės keitimas nėra mitas, bet ir ne taisyklė, kurios privalo laikytis kiekvienas. Kartais užtenka paprastų priemonių, o kartais reikia rimtesnio žingsnio – viskas priklauso nuo jūsų žemės ir augalų.