Kai ant rankų pradeda niežėti, perštėti ar atsiranda mažų skaidrių pūslelių, daugelis iš pradžių numoja ranka – „tik ploviklis“, „nuo pirštinių“, „gal kokia alergija“. Tačiau kartais šie požymiai slepia daugiau nei paprastą dirginimą.
Niežtinčios rankų pūslės gali atsirasti dėl kontakto su chemikalais, latekso ar muilo, bet taip pat būti pirmasis ženklas, kad oda reaguoja į gilesnius organizmo pokyčius – hormoninius, imuninės sistemos ar net nervinę įtampą.
Būtent todėl svarbu žinoti, kaip atskirti, ar tai paprastas odos sudirginimas, ar jau rimtesnės problemos, tokios kaip egzema ar niežai. Kuo anksčiau atpažinsite, tuo greičiau oda pradės gyti ir dings tas varginantis niežėjimas.
Dažniausios priežastys, kodėl atsiranda niežtinčios rankų pūslės
Kai ant rankų staiga atsiranda mažos, vandeningos pūslės, o oda pradeda niežėti ir perštėti, tai beveik visada ženklas, kad ji kažkuo sudirginta. Kartais kaltas paprastas kontaktas su buitinėmis cheminėmis medžiagomis, o kartais – paslėpta odos liga, kurią reikia gydyti rimčiau.
Dažniausi kaltininkai:
- Plovikliai ir chemikalai. Agresyvios medžiagos pažeidžia odos apsauginį sluoksnį, sukelia deginimą ir niežėjimą.
- Guminės pirštinės. Lateksas ar kitos sintetinės medžiagos gali sukelti alerginę reakciją net po kelių naudojimų.
- Dishidrozinė egzema. Tai viena dažniausių priežasčių, kai pūslės atsiranda tarp pirštų ar delnuose – kartu su stipriu niežuliu.
- Niežai. Parazitinė infekcija, kai po oda atsiranda baltų takelių ir niežėjimas tampa nepakeliamas ypač naktimis.
- Kontaktinė alergija. Organizmas reaguoja į kosmetikos priemones, metalus, muilą ar net maisto produktus.
- Stresas ir hormonų svyravimai. Ilgalaikė įtampa ar hormonų disbalansas gali suaktyvinti odos reakcijas be jokio išorinio kontakto.
Kaip atskirti, ar tai sudirginimas, ar rimtesnė odos liga
Kai ant rankų pasirodo niežtinčios pūslės, svarbiausia – stebėti, kaip jos elgiasi. Iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti vienodai, tačiau priežastys dažnai skirtingos. O nuo to priklauso ir gydymo būdas.
Alerginis sudirginimas dažniausiai pasireiškia iškart po kontakto su tam tikra medžiaga – pavyzdžiui, indų plovikliu ar pirštinėmis. Niežulys dažniausiai lokalizuotas, o oda atrodo paraudusi, šiek tiek paburkusi. Pašalinus dirgiklį, simptomai per kelias dienas nuslūgsta.
Dishidrozinė egzema pasireiškia mažomis, kietomis pūslėmis, kurios susitelkia delnuose ar tarp pirštų. Niežulys būna intensyvus, oda gali įtrūkti, o vietomis net šlapiuoti. Ši būklė reikalauja rimtesnio gydymo – tepalo nuo uždegimo ar dermatologo priežiūros.
Niežai pasižymi ypač stipriu, naktimis sustiprėjančiu niežėjimu. Po oda kartais matomi balkšvi „takeliai“, o odos plotai tampa šiurkštūs, įdrėskimai gilesni. Šiai infekcijai gydyti būtini specialūs vaistai, todėl čia savarankiškai elgtis nereikėtų.
Vidinės priežastys – stresas, hormonų pokyčiai, netgi imuniteto silpnėjimas – taip pat gali išprovokuoti niežtinčias rankų pūslės. Tokiais atvejais oda reaguoja į organizmo vidinę įtampą, todėl tik išoriniai tepalai dažnai nepadeda.
Atidžiai stebint, kaip ir kada atsiranda šie simptomai, galima gana tiksliai suprasti, ar reikalinga gydytojo pagalba, ar užteks apsaugoti odą nuo dirgiklių.
Ką daryti, kai niežtinčios rankų pūslės nepraeina
Kai niežėjimas stiprėja, o pūslės vis atsiranda iš naujo, tai jau nėra paprastas odos sudirginimas. Tai ženklas, kad organizmas siunčia signalą – „kažkas ne taip“. Tokiais atvejais delsimas gali tik pabloginti būklę, nes infekcija ar uždegimas po oda plinta greitai.
Pirmiausia – sustabdykite kontaktą su bet kuo, kas galėtų dirginti. Jokio „Fairy“, pirštinių, valiklių ar naujų kremų. Oda turi gauti poilsio ir galimybę atsistatyti. Net nedidelis sąlytis su chemija gali išprovokuoti dar stipresnę reakciją.
Antra – nenaudokite agresyvių priemonių. Jokio alkoholio ar stiprių dezinfekantų tiesiai ant pažeistos vietos. Jie tik gilina įtrūkimus ir kelia dar didesnį perštėjimą. Geriau rinktis ramunėlių, ąžuolo žievės ar medetkų nuovirus – jie švelnina, ramina ir slopina uždegimą.
Trečia – neignoruokite, jei būklė blogėja. Kai niežtinčios rankų pūslės pradeda plisti, pasidaro skausmingos ar ima šlapiuoti, tai jau signalas, kad reikia gydytojo. Dermatologas greitai atskirs, ar tai egzema, niežai, ar infekcinis uždegimas – ir paskirs tinkamą gydymą, kol dar neprasidėjo komplikacijos.
Kuo anksčiau sureaguosite, tuo lengviau oda atsigaus. Užleista problema gali virsti lėtine egzema, kuri kartojasi mėnesiais. Todėl geriau imtis veiksmų šiandien, nei gydytis ilgai vėliau.
Niežtinčios rankų pūslės – signalas, kurio ignoruoti negalima
Odos niežėjimas, perštėjimas ar pūslės gali atrodyti kaip smulkmena, bet dažnai tai pirmas kūno prašymas pagalbos. Kai oda reaguoja taip stipriai, tai reiškia, kad kažkur sutriko pusiausvyra – ar dėl chemikalų, ar dėl streso, ar dėl uždegimo.
Niežtinčios rankų pūslės – tai ženklas sustoti ir įsiklausyti į save. Laiku pastebėjus priežastį ir apsaugojus odą nuo dirgiklių, situacija dažniausiai greitai suvaldoma. Bet uždelsta – gali virsti rimta problema, kurią gydyti tenka ilgai ir sunkiai.
Rūpintis oda – tai rūpintis savo sveikata. Venkite agresyvių priemonių, saugokite rankas nuo cheminių medžiagų ir, jei niežulys ar pūslės nepraeina – kreipkitės į dermatologą. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo greičiau rankos vėl bus sveikos ir švelnios.