Rožiniai kristalai vonioje, virtuvėje ar ant naktinio stalelio atrodo įspūdingai. Bet ar Himalajų druska iš tiesų verta to dėmesio, kurį jai skiria sveikatingumo pasaulis? Kalbama, kad ji geresnė už įprastą druską, valo orą, gerina odos būklę ir net ramina protą. Skamba lyg stebuklinga priemonė, tiesa?
Tačiau ar iš tiesų verta mokėti kelis kartus daugiau už tai, kas dažnai niekuo nesiskiria nuo įprastos valgomosios druskos?
Kas iš tikrųjų yra Himalajų druska?
Tai rožinės spalvos kristalai, išgaunami Pakistane, druskos kasyklose netoli Himalajų. Spalvą lemia geležies oksidas ir kitos natūralios priemaišos. Ji atrodo įspūdingai, tačiau jos skonis – beveik identiškas įprastai stalo druskai.
Kai kurie žmonės sako, kad ji kiek švelnesnė, todėl patiekaluose reikia jos daugiau. Tačiau realybėje tai tik skonio pojūčio niuansas, o ne reali nauda sveikatai.
Ar Himalajų druska sveikesnė nei įprasta?
Dažnai teigiama, kad ji turi daugiau mineralų – magnio, kalio, kalcio, net šiek tiek geležies ir mangano. Tai tiesa. Tačiau šių medžiagų kiekiai tokie maži, kad jų reikšmingas poveikis organizmui tiesiog neįmanomas.
Norint realiai papildyti mineralų trūkumą per Himalajų druską, reikėtų jos suvalgyti kelias dešimtis gramų per dieną. O tai jau pavojingas kiekis – PSO rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5g druskos per dieną, kad nesukeltume rizikos širdžiai ir kraujospūdžiui.
Kaip dėl toksinių elementų?
Kartais minimi ir potencialiai kenksmingi elementai: aliuminis, siera, baris. Tačiau jų kiekis yra minimalus ir neviršija saugių ribų. Naudojant saikingai, Himalajų druska nėra toksiška.
Tačiau svarbu suprasti – „sveikesnė“ ji nėra vien dėl mineralų, nes jų tiesiog per mažai, kad turėtų realią naudą. Kainos skirtumas didelis, o nauda – labiau estetinė nei mitybinė.
Ar druskos lempos tikrai valo orą ir ramina?
Populiarus mitas – kad Himalajų druskos lempos skleidžia neigiamus jonus, kurie valo orą, gerina kvėpavimą ir net nuotaiką. Iš tiesų, mokslininkai teigia, kad tokia jonų koncentracija, kuri būtų reikalinga realiam poveikiui, tiesiog neįmanoma lempos skleidžiamoje aplinkoje.
Tyrimai su druskos kambariais ir haloterapija duoda nevienareikšmių rezultatų, o druskos lempos – toli nuo tokio efektyvumo. Jas galima vertinti kaip gražų interjero akcentą ar švelnų naktinį šviestuvą – bet ne gydomąją priemonę.
Himalajų druska vonioje: malonu, bet ar veiksminga?
Vonios su druska tikrai gali būti malonios ir net raminančios. Jos gali šiek tiek pagerinti odos būklę, ypač jei yra sausumas ar sudirginimas. Bet ar Himalajų druska čia pranoksta kitas?
Tyrimai rodo, kad tokiems odos negalavimams kaip psoriazė ar atopinis dermatitas labiau padeda Negyvosios jūros druskos – ten magnio kiekis net 46 %, kai Himalajų druskoje jo tik 0,26 %. Tad realus poveikis priklauso ne tiek nuo spalvos ar kilmės, kiek nuo veikliųjų medžiagų kiekio.
Ar verta rinktis Himalajų druską?
Jeigu tau patinka jos išvaizda, švelnesnis skonis ar estetinė vertė – kodėl gi ne? Ji nėra kenksminga, bet ir nėra kažkuo stebuklingai sveikesnė. Tiesiog tai brangesnė alternatyva su minimaliu papildomu poveikiu.
Jei tikiesi, kad Himalajų druska pagerins sveikatą, padės papildyti mineralus ar išspręs kvėpavimo problemas – tikėtina, nusivilsi. Tokiu atveju verčiau rinktis tikrai naudingus dalykus – kaip subalansuotą mitybą ar tikras mineralines priemones.
