Įsivaizduokite: pasėjote morkas arba laukėte petražolių – o vietoje jų dirvoje pradeda dygti kažkas visai nepažįstamo. Lapeliai tarsi pažįstami, bet tiksliai pasakyti negalėtumėte.
Ne vienas daržininkas yra susidūręs su tuo keistu jausmu – „lyg kažkur matyta“, bet vis tiek neaišku, kas čia. O dažnai tai būna… zuikio rūta.
Šis keistas vardas skamba šiek tiek poetiškai, bet augalas – visiškai realus. Zuikio rūtos augalas dažnai dygsta visiškai netikėtose vietose – ypač ten, kur dirva atvežta iš kitur ar ilgai nejudinta.
Dažniausiai jis painiojamas su petražolėmis ar net morkomis, bet užtenka įsižiūrėti į lapų tekstūrą – ir tampa aišku, kad tai ne daržovė.
Tai augalas, kuris kadaise buvo laikomas vaistiniu, bet dabar dažniau vadinamas piktžole. Jis atkaklus, greitai plintantis, o šaknys įsitvirtina giliai – būtent todėl zuikio rūta dažnai laikoma daržininkų galvos skausmu.
Ne petražolė ir ne morka – kas ta zuikio rūta?
Zuikio rūta, dar vadinamas žvirbliarūte ar rūteniu, priklauso Corydalis genčiai. Tai daugiametis arba vienmetis augalas, priklausantis aguoninių (Papaveraceae) šeimai.
Nors kai kuriose šalyse jis vertinamas dėl savo žiedų ar net gydomųjų savybių, Lietuvoje zuikio rūta dažniausiai laikoma tiesiog atkaklia piktžole.
Šio augalo išvaizda klaidina – jauni daigeliai labai primena petražoles ar morkų lapus. Būtent dėl to ne vienas daržininkas pamano, kad išdygo kažkas naudingo, ir palieka jį augti.
Tik vėliau, kai augalas išsikeroja ir ima dominuoti darže, suprantama, kad tai visai ne tai, ko laukta.
Zuikio rūta mėgsta purią dirvą, daigiai plinta sėklomis, o šaknys išsikeroja taip, kad pašalinti ją tampa tikras iššūkis. Kai kuriais atvejais užtenka vos kelių dienų – ir visas šiltnamis ar lysvė nusėta šio augalo.
Dar blogiau, jei kartu su daržovių daigais įsigyta ir zuikio rūtų sėklų – tokiu atveju jos lengvai patenka į naujas vietas ir pradeda plisti.
Ar zuikio rūta kenkia daržui?
Nors zuikio rūta augalas iš pirmo žvilgsnio atrodo niekuo nekaltas, jos išplitimas gali sukelti daugiau bėdų nei atrodo. Ši piktžolė labai greitai dauginasi, užima vietą, kurioje galėtų augti daržovės, ir slopina kitų augalų augimą.
Dar daugiau – dėl panašumo į morkas ar petražoles ji gali būti palikta per ilgai. O tada, kai pradeda augti stipresni ūgliai ir šaknis, net kauptuku ar ravėjimu ją pašalinti tampa sudėtinga. Štai kodėl svarbu atpažinti ir veikti greitai.
Kaip atpažinti zuikio rūtą ir ką su ja daryti:
- Jauni lapeliai labai primena petražolę ar morką – šviesiai žali, švelnūs, plunksniški.
- Užauga į nedidelį, tankų krūmelį – ypač jei neliesti kelias savaites.
- Žydi gelsvais ar violetiniais žiedeliais, priklausomai nuo rūšies.
- Pašalinti reikia su visa šaknimi – tik nupjovus atželia dar stipresnė.
- Dažniausiai atsiranda atvežus naujos žemės ar kartu su nepatikrintais daigais.
Jeigu zuikio rūta jau įsitvirtino šiltnamyje ar darže, vienas skynimas nepadės. Reikia keliskart ravėti, stebėti naujus daigus ir papildomai purenti žemę, kad sumažėtų daigumo galimybės.
Kai kuriems padeda mulčiavimas ar dirvos pakeitimas – nors tai jau kraštutinės priemonės.
Ar verta palikti „zuikio rūtas“ augti darže?
Nors zuikio rūta dažniausiai laikoma piktžole, kai kurie žmonės jos taip lengvai nenurašo. Kai kurios šios rūšies atmainos – kaip rūteniai ar žvirbliarūtės – liaudies medicinoje naudoti nuo senų laikų.
Tačiau reikia aiškiai skirti dekoratyvinius ar vaistinius rūtenius nuo laukinių, agresyviai plintančių piktžolių.
Dar viena įdomi detalė – zuikio rūtos šaknys turi savybę išskirti medžiagas, kurios stabdo kitų augalų augimą. Tai reiškia, kad jeigu jos paliksite tarp daržovių, derlius gali ne tik sumažėti, bet ir visai sunykti.
Žinoma, mokslinių tyrimų apie šio augalo įtaką daržams nėra daug, tačiau praktika rodo, kad su juo geriau nesiderėti. Jei pastebėjote, jog darže ar šiltnamyje ima dominuoti neaiškūs, petražoles primenantys daigai – veikia greitai.
