Daug morkų be chemijos? Taip, tai įmanoma, ir tikrai ne pasaka. Šiemet morkų užaugo tiek, kad dalinu net anūkams, o viskas tik dėl vienos paprastos gudrybės.
Kai kaimynai klausia, ką darau kitaip, atsakymas visada tas pats – be jokios chemijos, tik senas, patikrintas būdas, kurį išmokau iš savo senelio. Jis sakydavo – „Morkoms reikia ne stebuklų, o protingos pagalbos“.
Šią vasarą morkas stiprinau labai paprastai – naudodama natūralų purškiklį ir šiek tiek pamalonindama žemę. Rezultatas – storos, ilgos ir saldžios morkos, kuriomis džiaugiasi visa šeima.
Kokia ta mano paprasta gudrybė, kad morkų tiek daug?
Visi vis klausia, ką darau, kad morkų derlius toks gausus. O aš tik šypsausi – juk čia ne kokia paslaptis, o senas, paprastas būdas, kurį naudoju jau ne pirmus metus.
Šį kartą viskas labai paprasta. Morkoms naudoju dilgėlių ir česnakų užpilą. Šitas purškalas ne tik apsaugo nuo visokio „brudo“, bet ir paskatina morkas augti didesnes bei sultingesnes.
Be to, dar viena smulkmena, kurią darau – purenimas aplink šaknis. Kai šaknys gauna daugiau oro, morkos pradeda augti storos, tiesios ir ilgos.
Kaip paruošti mano stebuklingą užpilą morkoms
Šitas užpilas toks paprastas, kad kartais net juokas ima. Bet veikia kaip reikiant!
1. Pirmiausia prirenku dilgėlių – kuo daugiau, tuo geriau. Jas susmulkinu ir sumetu į kibirą. Tada imu kelias česnako galvas, jas taip pat susmulkinu ir sudedu kartu su dilgėlėmis.
2. Viską užpilu šiltu vandeniu ir palieku pastovėti bent 2–3 dienas. Mišinys ima rūgti ir skleidžia „savo kvapą“, bet čia kaip tik geras ženklas – tada žinau, kad veikliausios medžiagos jau išsiskyrė.
3. Kai užpilas paruoštas, jį nukošiu, praskiedžiu su vandeniu maždaug santykiu 1:10 ir purškiu morkas ant lapų bei švelniai palaistau prie šaknų. Užtenka kartą per dvi savaites.
Ką darau su žeme, kad morkos augtų storos ir ilgos
Užpilas – tik pusė darbo. Kita gudrybė – švelnus purenimas aplink morkų šaknis.
Aš niekada nekasu giliai – tiesiog paviršiuje truputį supurenu žemę, kad šaknys gautų daugiau oro. Tai darau po kiekvieno lietaus arba laistymo.
Kai dirva nepluta, morkoms lengviau augti tiesiai į gylį. Jos tampa ilgos, storos ir nesusisuka kaip gyvatės.
Paprastos taisyklės, kurių laikausi, kad morkų visada būtų daug
Per tiek metų supratau, kad morkoms svarbiausia – paprasti, nuoseklūs įpročiai. Be jų, jokios trąšos ar užpilai nepadės.
Visada laikausi kelių auksinių taisyklių, kurios man atneša didžiausią derlių.
Štai mano paprasti morkų auginimo įpročiai:
- Visada laistau morkas ryte arba vakare, kad saulė jų „nenudegintų“.
- Po kiekvieno stipresnio lietaus ar laistymo – būtinai lengvai supurenu žemę.
- Jei pastebiu per daug tankiai suaugusių morkų, jas retinu, kad likusios turėtų vietos augti.
- Niekada nelaistau per šaltu vandeniu – morkoms reikia šilto, švelnaus laistymo.
- Kartą per kelias savaites naudoju dilgėlių ir česnakų užpilą, kad stiprėtų šaknys ir apsisaugotų nuo ligų.
Tiek ir tereikia. Visi šie paprasti veiksmai kartu su tuo užpilu man kasmet dovanoja tiek morkų, kad užtenka ne tik sau, bet ir visiems anūkams!
Morkų tiek, kad dalint galiu saujomis
Šiemet morkų tikrai netrūksta. Ir viskas dėl to, kad pasikliauju paprastais, natūraliais būdais, be jokios chemijos.
Daug morkų be chemijos – visai realu, kai žinai, ką darai. Užtenka kelių gudrybių: dilgėlių ir česnakų užpilo, truputį purenamos žemės ir šiek tiek kantrybės. Morkos tada auga sveikos, storos ir saldžios.
Ir smagiausia, kad tam nereikia jokių stebuklų – tik šilto požiūrio į augalus ir kelių senų, patikrintų triukų. Štai tiek paprastumo, o derlius – kaip niekad gausus!
