Balandis – tai metas, kai sodininkai nebeturi kada sėdėti. Žemė atšyla, dienos ilgėja, o kas pavėluos su sėja, tas derliaus lauks ilgiau nei norėtų. Jei dar nežinai, ko imtis pirmiausia – šis kalendorius skirtas tau.
Viena dažniausia klaida: žmonės sodinti balandį pradeda per anksti arba per vėlai, nes vadovaujasi ‘bendromis rekomendacijomis’. Lietuva – ne Lenkija ir ne Skandinavija. Mūsų balandis turi savo taisykles, ir jas verta žinoti prieš griebiant kastuvą.
Pirmos dvi savaitės – šalčio draugai
Balandžio 1-14 d. naktimis vis dar šąla, kartais net iki -4°C. Bet tai nereiškia, kad reikia laukti – tiesiog reikia žinoti, kas mėgsta vėsą ir kas jos nebijo.
Į atvirą žemę šiuo metu drąsiai eina ridikėliai – jie dygsta jau prie +4°C ir yra vieni greičiausių daržovių, kurias galima sodinti balandį. Žirniai taip pat toleruoja šaltį, tik prieš sėją juos pamirkyk naktį vandenyje – dygsta greičiau ir vieningiau. Morkoms žemė turi būti puri ir gerai purenta, be akmenukų – kitaip šaknys šakojasi ir atrodo bjauriai, nors skonis nenukentės.
Petražolės ir krapai eina tiesiai į žemę – krapų persodinti negalima, jie neišgyvena. Salotos šiuo metu auga puikiai: vėsus oras – kaip tik jų stichija. Šiluma jas tik gadina.
Šiltnamyje balandžio pradžia – aktyvus metas. Čia jau galima pradėti agurkų ir pomidorų daigus, tik temperatūra neturi kristi žemiau +18°C nakčia. Jei pomidorų daigų dar nepradėjai – skubu. Kiekviena praleista savaitė vėliau atsilieps derliui – pomidorai yra vieni iš tų augalų, kuriems reikia laiko.

Trečia savaitė – svogūnų ir burokėlių laikas
Apie balandžio 15-ą žemė paprastai jau pakankamai atšilusi ir svogūnų sodinukams, ir burokėliams. Svogūnus sodink apie 3 cm gylyje, 8-10 cm atstumu vienas nuo kito. Tankiau nesodink – vėliau gailėsisi, nes galvos išauga mažos.
Burokėlius sėk grupelėmis po 2-3 sėklas, vėliau retinsi. Tai leidžia sutaupyti vietos ir išsirinkti stipriausius daigelius. Špinatams idealiai tinka šis metas – jie mėgsta vėsą ir greitai pateikia pirmą derlių, kartais jau po trijų savaičių.
Ankstyvų veislių kopūstai taip pat gali eiti į lauką – jie toleruoja lengvus šalčius ir neišsigąs vėsios nakties. Jei rudenį nesodinai česnako – dabar paskutinis šansas. Pavasarinis česnakas duos mažesnes galvas nei rudenis, bet vis tiek verta: geriau savo mažos galvutės nei nupirktos iš toli.
Paskutinė savaitė – bulvės ir braškės
Balandžio 22-30 d. ateina ankstyvų bulvių laikas. Prieš sodinant bulves verta jas išdaiginti – laikyti šviesioje, vėsioje vietoje 2-3 savaites, kol išleis stiprius daigus. Po sodinimo mulčiuok – šalnų rizika dar nėra nulinė, o mulčias apsaugo ir išlaiko drėgmę.
Šiuo metu puikiai tinka sodinti braškių sodinukus. Pavasaris – netgi geresnis laikas nei ruduo pradedantiesiems, nes sodinukai turi visą vasarą įsišaknyti. Agrastus ir serbentus dabar galima persodinti ar padalinti – daryk tai kol dar nežydi, kitaip stresas augalui bus per didelis.
Žolynų lysvelė – dar vienas balandžio pabaigos darbas, kurį daugelis atideda ir paskui apgailestauja. Čiobrelis, mėta, rūgštynė, kietis – daugiamečiai žolynai, kuriuos pasodinus vieną kartą turėsi daugelį metų. Sodink lysvelių pakraščiuose, kad netrukdytų kitiems augalams.
Ko balandį į lauką dar tikrai negalima
Čia dažniausia sodintojų klaida – per anksti iškėlus šilumos mėgėjus lauk. Pomidorai, agurkai, cukinijos, paprika, baklažanai, bazilikas ir kukurūzai žūsta net prie -1°C. Viena naktis gali sunaikinti kelių savaičių darbą.
Į atvirą žemę šie augalai eina tik po gegužės 15-os, kai praeina paskutinių šalnų rizika. Anksčiau sodinti balandį šių kultūrų – tiesiog bergždžias darbas ir pinigų švaistymas. Geriau kantriai palaukti.
Ką žino patyrę sodininkai
Žemės parengtį tikrina paprastai: sauja žemės rankoje turi byrti, ne formuoti gumuliuką. Jei gumuliukas – per drėgna, palaukite porą dienų. Visada laiko po ranka agroplaustinę juostą – staigi balandžio šalna gali ateiti be perspėjimo.
Ir svarbiausia – sėjomaina. Niekada nesodina tų pačių kultūrų toje pačioje vietoje kaip pernai. Pomidorai, agurkai, bulvės – kas metus keičia vietą. Tai vienas paprasčiausių būdų sumažinti ligų ir kenkėjų riziką visiškai neinvestuojant į chemines priemones.
