Gegužės pabaigoje kai kur Lietuvoje jau pasirodė pirmieji raudonviršiai – tai ženklas, kad grybavimo sezonas įsibėgėja gerokai anksčiau nei įprasta.
Pirmieji radiniai pastebėti rytų Lietuvoje, o netrukus pasirodė žinių ir iš pajūrio – grybautojai džiaugiasi ir lepšiais, ir netgi peraugusiais egzemplioriais.
Tam įtakos turėjo gausūs krituliai ir šiltos dienos – drėgmės ir šilumos derinys paskatino miško gyvybę sužydėti greičiau.
Patyrę grybautojai tikina, kad tokie ankstyvi radiniai – ne išimtis, ypač po lietingos gegužės. Vis dėlto, raudonviršiai gegužę – tai retenybė, dėl kurios į mišką veržiasi visi, kas tik gali.
Nors kai kam tai atrodo per anksti, miške – kita realybė: pasirodė pirmieji raudonviršiai, o tai reiškia, kad sezonas atidarytas. Ir net jei jų dar nedaug – tikri grybautojai jau žino, kur ieškoti.
Kur jų ieškoti ir kaip atpažinti?
Miškuose dar žaluma nesuvešėjusi, todėl pirmuosius grybus pastebėti lengviau. Jie slepiasi po beržais, drebulėmis ar mišriuose pušynuose – ten, kur šilta ir drėgna.
Svarbu ne tik vieta, bet ir laikas – raudonviršiai dažniausiai pasirodo po kelių šiltų dienų, sekusių po lietaus. Šiuo metu tokių orų netrūksta.
Nors daug kas grybų dar neieško, patyrę žmonės jau žino, kad šiuo metu reikia stebėti:
- Miško kraštus
- Samanotas laukymes
- Jaunų medžių plotus
- Senas raudonikių vietas iš ankstesnių metų
Pastebėta, kad pirmieji grybai būna kiek blyškesni, kartais vos išlindę iš žemės – todėl juos galima supainioti su kitais grybais ar net augalais.
Pati spalva dar ne visada išduoda – reikėtų pažiūrėti į koto tekstūrą, skrybėlės paviršių ir pažiūrėti, ar kepurė neturi gleivėtos plėvelės.
Raudonviršis paprastai tvirtas, vientisas, o jo skrybėlė – nuo rusvos iki sodriai raudonos.
Kadangi pasirodė pirmieji raudonviršiai, pats metas ruoštis ir įsidėti peilį į kuprinę – sezono pradžia gali būti trumpa, bet dosni.
Ką daryti, kai jau kibire – pirmieji raudonviršiai?
Vos grįžus iš miško, grybai ilgai laukti negali. Kuo greičiau jie nuvalomi, tuo daugiau išsaugo skonio ir kvapo. Nors ir labai norisi pasidžiaugti radiniu, svarbiausia – neprarasti jų šviežumo.
Skalbti jų po tekančiu vandeniu nerekomenduojama – geriau švariai nuvalyti drėgnu popieriniu rankšluosčiu ar specialia šepetėle. Jei jau labai purvini – tik trumpai pamirkyti, bet nepalikti ilgai.
Raudonviršiai puikiai tinka:
- Kepti keptuvėje su sviestu ir svogūnais
- Apvirti sriubai ar troškiniui
- Užšaldyti žiemai
- Išdžiovinti ant sietelio arba orkaitėje
Daug kas sako – pirmieji grybai visada patys skaniausi. Jie švelnesni, neperaugę, kupini pavasarinio kvapo. Vos apkepus, namai prisipildo miško aromato.
Be to, grybavimas šiuo metu turi ir emocinę prasmę – tai kaip signalas, kad miško sezonas atsidarė. Ir net jei kibiras dar ne pilnas, užtenka vieno – kad prasidėtų visai kitas ritmas.
Raudonviršiams nudygus, paprastai pasirodo šie grybai
Raudonviršiai – tarsi miško sezono pradžios signalas. Tačiau tai tik pradžia. Po jų, priklausomai nuo šilumos ir drėgmės, netrukus pasirodo ir kiti vertingi grybai. Štai keli, kuriuos verta pradėti dairytis jau birželį:
1. Pumpotaukšliai
Tai vieni pirmųjų valgymui tinkamų grybų, pasirodantys dar gegužės viduryje. Jie mėgsta pievas, laukus ir atviresnes vietas.
Daugelis jų nepastebi, nes nesitiki rasti taip anksti, tačiau patyrę grybautojai žino – tai pirmas rimtas ženklas, kad sezonas prasidėjo.
2. Lepšiai
Šie grybai pradeda dygti gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Jie dažniausiai auga prie beržų, todėl verta dairytis ten, kur beržynai susilieja su pelkutėmis ar drėgnesnėmis miško vietomis.
Lepšiai dažnai slepiasi tarp žolės, bet pasirodžius keliems – verta apsižvalgyti plačiau.
3. Voveraitės
Vos tik prasideda šiltesnės birželio dienos ir naktimis nenukrenta temperatūra – pasirodo voveraitės. Šie ryškūs, geltoni grybai mėgsta samanotus eglynus ir mišrius miškus.
Jei savaitę prieš tai buvo lietaus – jų gali būti daug.
4. Baravykai
Baravykai paprastai pasirodo birželio viduryje. Prieš tai retai kuris pasitaiko, bet atšilus orams ir sugrįžus drėgmei – tai jau tikras džiaugsmas grybautojams.
Jie mėgsta eglynus, bet galima rasti ir prie ąžuolų ar pušynuose.
5. Ūmėdės
Šių grybų sezonas prasideda birželio pabaigoje. Jų įvairovė didelė, bet tik dalis tinkama valgyti, todėl reikalinga patirtis.
Jos dažnai auga didelėmis grupėmis, todėl radus vieną – verta gerai apsižvalgyti aplink.
Kada verta pradėti žvalgytis į mišką
Pirmosios miško dovanos pradeda rastis dar birželio mėnesį, tačiau ne kiekvienas pasivaikščiojimas garantuoja pilną pintinę. Viskas priklauso nuo drėgmės ir naktinės temperatūros.
Per ankstyvas ėjimas dažnai baigiasi tik uodų įkandimais. Grybų dar nebūna arba jie būna per smulkūs rinkimui – o šakniastiebių mindymas vėliau gali pakenkti jų augimui.
Kai kurie grybautojai jau dalijasi žinia, kad pasirodė pirmieji raudonviršiai – tai signalas, kad sezonas prasideda. Jei dirva pakankamai šilta, galima tikėtis vis daugiau radinių ir grybų įvairovės.
