Kai pomidorai ar agurkai nustoja augti, dažnas ieško atsakymo trąšų lentynoje. Tačiau dažniausiai problema slypi visai ne dirvoje, o ore – tiksliau, jo trūkume. Prastas šiltnamio vėdinimas – viena dažniausių klaidų, dėl kurios augalai pradeda skursti net geriausiame grunte.
Šiltnamyje oras greitai įkaista, ypač vasarą. Be tinkamos oro cirkuliacijos susidaro drėgmės perteklius, kuris virsta nematomu pavojumi.
Augalai ima dūsti, šaknys nebegali normaliai „kvėpuoti“, o lapų paviršius tampa idealia terpe ligoms.
Ši klaida dažnai nutinka nepastebint – langeliai paliekami vos praverti, durys atidaromos tik dienai įsibėgėjus.
O tuo metu šiltnamyje jau prasideda perkaitimas ir drėgmės kaupimasis, kuris stabdo augimą.
Kaip prastas šiltnamio vėdinimas veikia augalus
Vėdinimas – tai ne komfortas, o būtinybė. Kai šiltnamyje cirkuliuoja per mažai oro, kaupiasi šiluma ir drėgmė, dėl kurių augalai patiria stresą. Dėl šios priežasties jie gali nustoti augti, lėčiau žydėti arba visai neformuoti vaisių.
Ypač jautrūs šiai problemai yra agurkai ir pomidorai. Šie augalai mėgsta šilumą, bet ne karštį ir tvanką. Perkaitusioje aplinkoje vaisiai gali pradėti džiūti, krūmai – mesti žiedus, o šaknys – nebepriimti maisto medžiagų.
Vėdinimo trūkumas taip pat lemia drėgmės sąstingį – tai puiki terpė grybinėms ligoms, tokioms kaip miltligė ar fitoftora. Iš pažiūros sveikas augalas per kelias dienas gali tapti visai bejėgis.
Pagrindiniai požymiai, kad šiltnamyje per mažai oro:
- Lapai ima garbanotis ar suglebti net kai dirva pakankamai drėgna
- Vaisiai nesimezga arba krinta dar žydėjimo stadijoje
- Augalų augimas sustoja net tinkamai tręšiant
- Pastebimos grybelinės dėmės, drėgmės lašeliai ant lapų rytais
- Ant pomidorų stiebų atsiranda pajuodavimų, o agurkų stiebai pradeda pūti
Šie požymiai – tai ne išorinio kenkėjo darbas. Tai tylus signalas, kad augalams trūksta kvėpuoti.
Kodėl šiltnamyje turi būti oro judėjimas
Kai šiltnamis uždaromas „kad neprapūstų“, iš tikrųjų daroma viena iš dažniausių klaidų. Augalai, ypač šilumamėgiai kaip pomidorai ir agurkai, ne tik mėgsta šviesą ir šilumą, bet ir privalo turėti galimybę kvėpuoti.
Oro cirkuliacija padeda augalams išgarinti perteklinę drėgmę, apsaugoti lapus nuo šilumos smūgio ir išlaikyti normalų vystymąsi.
Be oro judėjimo net ir kruopščiai laistomi, tręšiami, pririšti augalai gali tiesiog sustoti – nebeskleisti naujų žiedų, nesimegzti vaisiai, o pats augalas tarsi „sustingsta“.
Tai labai dažnas reiškinys tvankiose, sandariai uždarytose šiltnamio konstrukcijose, ypač kai lauke temperatūra viršija 25–28 °C.
Toks mikroklimatas taip pat yra žalingas dirvožemiui. Be oro apytakos dirvožemyje kaupiasi amoniakas ir kitos medžiagos, kurios stabdo šaknų veiklą
Augalas nustoja įsisavinti net tai, kas jam naudinga – vanduo, trąšos, net saulė ima veikti kaip stresas.
Šiltas, bet judantis oras šiltnamyje – tai ne prabanga, o būtina sąlyga, jei norite derliaus.
Ką keičia geras šiltnamio vėdinimas
Kai tik šiltnamyje atsiranda nuolatinis oro judėjimas, augalai ima „kvėpuoti“ laisviau – tai pastebima jau po kelių dienų. Nauji lapai vystosi greičiau, vaisiai greičiau mezgasi, o esami – nustoja gelsti ar deformuotis.
Be to, mažėja drėgmės perteklius, kuris dažniausiai kaupiasi ant lapų, žiedų ir vaisių. Būtent drėgna, nejudri aplinka sukuria idealią terpę pelėsiui, miltligei ir grybinėms ligoms, kurios vos per savaitę gali sunaikinti pusę šiltnamio derliaus.
Taigi, prastas šiltnamio vėdinimas – tai ne tik augimo sustojimo, bet ir viso derliaus žlugimo priežastis. Tinkamai sureguliavus vėdinimą, ypač dienos metu, šiltnamis tampa ne tvankia dėže, o tikra augalų oaze.
Ką daryti, jei šiltnamyje nėra langų
Kai kuriuose senesniuose arba mažesniuose šiltnamiuose tiesiog nėra pakankamai ventiliacinių angų ar langų. Tokiu atveju kyla iššūkių – viduje tvyro karštis, o augalai kenčia tyliai, kol galiausiai sustoja augimas ir prasideda ligos.
Sprendimų yra net ir be statybinių permainų. Pirmiausia – kiek įmanoma dažniau laikyti praviras duris.
Jei įmanoma, atverti abiejas duris ar langus priešingose pusėse, kad susidarytų skersvėjis. Tokia oro cirkuliacija natūraliai atvėsina vidų ir padeda pašalinti drėgmės perteklių.
Taip pat galima įtaisyti paprastą ventiliatorių ar šiltnamio vėdinimo vožtuvą. Net minimalus techninis sprendimas gali išgelbėti nuo tokios bėdos kaip prastas šiltnamio vėdinimas – ypač svarbu tai daryti karštomis, bevento dienomis.
Mažiau klaidų – daugiau derliaus
Prastas šiltnamio vėdinimas dažnai lieka nepastebėtas, nors būtent jis gali būti pagrindinė priežastis, kodėl pomidorai ar agurkai nustoja augti.
Kai trūksta oro judėjimo, augalai tiesiog dūsta – negauna pakankamai anglies dioksido, kaupiasi drėgmė, plinta ligos.
Svarbiausia, kad šios problemos galima išvengti be jokių investicijų – pakanka įpročio kasdien bent trumpam atidaryti orlaides ar duris.
Jei šiltnamis mažas ir nėra automatinių ventiliacijos sistemų, galima pasitelkti skersvėjį: atidaryti priešingas puses bent keletui minučių.
Nepamirškite – net ir geriausios trąšos nepadės, jei augalai skęsta drėgnoje, sustingusioje aplinkoje. Prastas šiltnamio vėdinimas – tai klaida, kurią lengviausia ištaisyti, o poveikis jaučiamas jau po kelių dienų.