Daugelis daržininkų ieško, kas geriausiai tinka pavėsingoms vietoms – ir būtent čia atsiskleidžia melsvių grožis. Tačiau kad šie augalai tikrai sužibėtų, neužtenka vien pavėsio – būtinos ir tinkamos trąšos melsvėms.
Jeigu lapai nedideli, augalas retas, o spalva – blanki, dažnai kalta būna ne priežiūra, o dirvožemis. Melsvės labai jautriai reaguoja į maistinių medžiagų trūkumą.
Tačiau gera žinia ta, kad joms nereikia nieko sudėtingo. Net paprasti, natūralūs dalykai gali daryti stebuklus. Būtent jie ir padeda pamatyti tikrąjį šio augalo potencialą.
Kai kas pabando vos kartą – ir stebisi, kaip stipriai pasikeičia melsvės išvaizda. Lapai suveši, tampa blizgūs, o visas krūmas atrodo gyvybingas ir tankus.
Medžio pelenai – natūrali trąša, kurią mėgsta melsvės
Melsvės ypač gerai reaguoja į švelnias, natūralias trąšas, ir būtent medžio pelenai yra vienas iš tų paprastų dalykų, kuris padeda joms sužibėti. Tai seniai žinomas būdas, kurį naudojo dar mūsų seneliai – ir jis vis dar veikia.
Pelenai turi daug kalio, kalcio bei mikroelementų, kurie stiprina augalo šaknis ir gerina lapų struktūrą. Melsvėms, kurios vertina neutralų ar šiek tiek šarminį dirvožemį, toks papildas labai tinka.
Svarbiausia – naudoti juos tinkamu metu. Geriausia pabarstyti pelenus pavasarį, kai tik melsvės ima leisti pirmus lapelius. Užtenka vos saujelės aplink šaknis – ir netrukus augalas atsidėkos sodresne spalva bei tankesniu keru.
Naudojant medžio pelenus kaip trąšas melsvėms, nereikės jokių papildomų cheminių preparatų. Tai paprasta, pigu ir visiškai saugu – o efektas kalba pats už save.
Ką dar galima naudoti kaip natūralią trąšą melsvėms
Be medžio pelenų, yra ir daugiau paprastų, bet veiksmingų būdų, kaip pamaitinti melsves be chemijos. Svarbiausia – pasirinkti tai, kas nepažeidžia šaknų ir tinka pavėsiui augančioms gėlėms.
Šie būdai ne tik padeda melsvėms augti tankiau, bet ir išryškina jų dekoratyvius lapus. Visos priemonės yra lengvai prieinamos – daug ką galima rasti savo kieme ar virtuvėje.
Jei norite melsves ne tik išlaikyti gražias, bet ir sustiprinti, išbandykite šiuos natūralius priedus:
- Kavos tirščiai – gerina dirvos struktūrą, lėtai išskiria azotą.
- Kiaulpienių trąša (užpiltinė) – skatina žaliosios masės augimą.
- Kiaulienos ar žuvies kaulų miltai – padeda šaknims tvirtėti.
- Dilgelės užpilas – veikia kaip švelnus, bet stiprinantis tręšiklis.
- Kiaušinių lukštai – kalcio šaltinis, naudingas dirvai.
- Supuvusių lapų žemės – gerina dirvos purumą ir oro pralaidumą.
- Kompostas iš virtuvės atliekų – natūraliai maitina visą augalą.
- Medžių žievės mulčas – išlaiko drėgmę ir apsaugo šaknis.
Melsvės reaguoja į šiuos priedus pakankamai greitai. Po kelių savaičių galima pastebėti, kad lapai tampa intensyvesnės spalvos, o pats krūmelis – vešlesnis.
Šios trąšos nepakeis melsvių iš pagrindų, bet palaikys jų sveikatą visą sezoną – ypač jei pavasaris buvo sausas ar prastas dirvožemis.
Ko vengti tręšiant melsves
Nors melsvės nėra lepios, kai kurios klaidos gali pakenkti jų išvaizdai ar net visai augalo sveikatai. Viena dažniausių – pertręšimas.
Per daug maistinių medžiagų, ypač azoto, gali paskatinti greitą augimą, bet lapai tampa šviesesni, išblukę, o augalas pažeidžiamas ligoms. Kartais tokia „perdėta priežiūra“ tampa pagrindine priežastimi, kodėl melsvės praranda savo dekoratyvumą.
Kita problema – netinkama trąšų forma. Greitai tirpstančios trąšos, ypač cheminės, gali nudeginti jautrias šaknis.
Tai ypač pavojinga, jei melsvės auga pavėsyje, kur dirva ilgiau išlieka drėgna. Dėl to augalai tampa dar jautresni net nedideliems trąšų pertekliams.
Svarbu ir tai, kada tręšiama. Vėlyvą vasarą ar rudenį naudotos stiprios trąšos gali paskatinti naujų lapų augimą tada, kai augalas jau turėtų ruoštis ramybės periodui.
Tai išbalansuoja augalo ritmą ir silpnina jį prieš žiemą. Todėl trąšos melsvėms turėtų būti naudojamos tik pavasarį ir vasaros pradžioje – tada, kai jų augimo potencialas didžiausias.
Ką dar mėgsta melsvės, kad žydėtų įspūdingai
Melsvės ypač vertina ramybę – tai augalai, kurie klesti, kai jų neliestume per dažnai. Persodinimas kas porą metų gali padėti atjauninti kerą, bet jei jos jaučiasi gerai – palikite jas ramybėje. Kuo ilgiau jos auga vienoje vietoje, tuo vešlesni ir tankesni tampa jų lapai.
Drėgmė – dar vienas svarbus veiksnys. Melsvės mėgsta nuolat drėgną, bet nepermirkusią žemę. Jei vasaros sausros stiprios, vertėtų palaistyti šaknų zoną, ypač jei pastebite, kad lapų galiukai pradeda džiūti ar ruduoti.
Šviesa taip pat turi reikšmės. Nors dauguma melsvių veislių puikiai jaučiasi pavėsyje, kai kurios, ypač su gelsvesniais ar baltais dryžiais, mėgsta šviesų pavėsį ar net rytinę saulę. Tokios sąlygos padeda išlaikyti ryškias spalvas, o lapai tampa mažiau linkę sirgti.
Mulčiavimas – mažas, bet naudingas triukas. Plonas sluoksnis susmulkintos žievės ar komposto padeda išlaikyti drėgmę, slopina piktžoles ir palaiko dirvos purumą. Be to, tai atrodo tvarkingai – ypač svarbu dekoratyviniams augalams.
Jei parinksite tinkamą vietą, kartą per sezoną patręšite ir nepamiršite palaistyti – melsvės jus apdovanos vešliais, plačiais lapais ir taps tikra sodo pažiba. Norėsi tęsti – pasiruošęs kitai daliai ar išvadai.
Apibendrinimas
Melsvės gali būti ne tik tvirtas pavėsio užpildas, bet ir tikra sodo puošmena – jei skiriame joms truputį daugiau dėmesio. Tinkamos trąšos melsvėms, nuolatinė drėgmė ir teisinga vieta padeda išryškinti visą jų grožį.
O pabarstę kavos tirščių ar pelenų šalia šaknų – sustiprinsite ne tik augalų augimą, bet ir žiedų gausą. Nedideli, bet taiklūs žingsniai leidžia pasiekti įspūdingą rezultatą.
