Pomidorai – vieni mylimiausių daržovių Lietuvos daržuose. Tačiau kaip dažnai būna – pasodiname su entuziazmu, o birželį ar liepą vietoj vešlių, vaisingų augalų randame silpnus, ligotus stiebus. Neretai dėl to kalti ne kenkėjai ar prastas oras, o dažniausios klaidos auginant pomidorus, kurias darome patys – dažnai net to nežinodami.
Nuo netinkamos žemės ar per greito persodinimo iki per didelio laistymo ar oro trūkumo – šios smulkmenos gali pamažu sunaikinti pomidorų augalus dar iki pirmųjų raudonų vaisių. Kad taip nenutiktų, apžvelgsime 10 dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurios tiesiogiai lemia, ar pomidorai augs sveiki, ar liks tik nusivylimas.
1. Pomidorai sodinami per anksti į atvirą gruntą
Pirmoji ir labai dažna klaida – per ankstyvas pomidorų sodinimas lauke, kai žemė dar neįšilusi, o naktimis vis dar gresia šalnos. Net jei dienomis šilta, naktinis šaltis gali rimtai pakenkti daigams – sustabdyti augimą, sukelti stresą ar net visiškai juos pražudyti. Geriausia palaukti, kol dirva sušyla bent iki 12–14 °C, o orai tampa stabiliai šilti.
2. Netinkama žemė arba sodinimas į neparuoštą dirvą
Pomidorai mėgsta purią, derlingą, humusingą žemę. Jei daigai sodinami į sunkų, molingą arba rūgštų dirvožemį, jų šaknys negaus pakankamai oro, o augalas silpnės. Prieš sodinimą verta į dirvą įmaišyti komposto, biohumuso arba perpuvusio mėšlo.
Taip pat verta pasidomėti, ką patyrę daržininkai pila į duobutes prieš sodinant pomidorus – šiame straipsnyje rasite konkrečių, pasiteisinusių patarimų. Tai viena iš tų dažniausių klaidų auginant pomidorus, kurios lengvai išvengiamos, bet dažnai pamirštamos.
3. Per tankus sodinimas
Kai pomidorai pasodinami per arti vienas kito, jiems ima trūkti šviesos ir oro, tarp augalų kaupiasi drėgmė – tai puiki terpė ligoms plisti. Be to, augalai ima konkuruoti dėl maistinių medžiagų, todėl net ir gerai prižiūrimi gali augti lėčiau ir duoti mažesnį derlių. Laikykitės 40–50 cm atstumo tarp augalų – taip išvengsite šios dažnos klaidos.
4. Perlaistymas
Vienas pavojingiausių dalykų pomidorams – nuolatinė drėgmė. Perlaistymas ne tik stabdo šaknų kvėpavimą, bet ir sukuria puikias sąlygas šaknų puviniui bei grybelinėms ligoms. Pomidorai mėgsta giliai, bet retai – užuot laistę kiekvieną dieną paviršių, geriau palaistyti gausiai kas kelias dienas, ypač jei dirva sulaiko drėgmę. Perlaistymas – viena dažniausių klaidų auginant pomidorus, ypač tarp pradedančiųjų.
5. Nepririšti augalai
Pomidorai greitai ūgteli, tampa sunkūs ir trapūs. Jei jie nepritvirtinti prie atramų, stiebai gali lūžti, vaisiai gulti ant žemės, o augalas lengvai pažeidžiamas vėjo ar lietaus. Rišimas turėtų būti atliekamas reguliariai – ne tik siekiant estetikos, bet ir sveiko derliaus.
6. Per daug azoto trąšų
Kai pomidorai gauna per daug azoto, jie pradeda intensyviai auginti lapiją, bet ne žiedus ar vaisius. Augalas atrodo vešlus, bet derliaus – nėra. Balansas yra svarbiausias: naudokite trąšas, skirtas būtent pomidorams, kuriose be azoto būtų ir fosforo bei kalio – šie elementai atsakingi už žiedų ir vaisių formavimąsi.
7. Neišgenimi šoniniai ūgliai (pamainos)
Jei nešalinami šoniniai ūgliai, augalas išnaudoja daug energijos lapijai ir papildomiems stiebams auginti, o tai silpnina pagrindinį stiebą ir mažina derlių. Šie ūgliai vadinami „pamainomis“ – juos reikia išlaužyti, kol dar maži, kad augalas galėtų nukreipti jėgas į vaisių auginimą.
8. Prastas šiltnamio vėdinimas
Jei šiltnamis nevėdinamas, oras viduje tampa drėgnas ir tvankus – idealios sąlygos grybelinėms ligoms plisti. Tokios sąlygos labai kenkia pomidorams: lapai pradeda dėmėti, vaisiai blogai noksta, o visas augalas silpnėja. Net jei lauke vėjuota, šiltnamį reikia trumpam atidaryti kasdien – šviežias oras padeda išvengti daugelio problemų. Šiltnamio vėdinimo nepaisymas – dar viena iš dažniausių klaidų auginant pomidorus.
9. Netinkamas genėjimas
Kartais pomidorai genimi per daug drastiškai – pašalinama per daug lapų vienu metu. Tokie augalai praranda dalį savo „apsaugos“ nuo saulės ir sausros. Genėti reikia protingai: pašalinami tik tie lapai, kurie liečia žemę ar užstoja vaisius, bet paliekama pakankamai žaliosios masės, kad augalas galėtų normaliai kvėpuoti ir maitintis.
10. Pavėluota apsauga nuo ligų
Dažnas galvoja, kad fungicidų ar natūralių priemonių reikia tik tada, kai pomidorai jau serga. Deja, dažnai tai būna per vėlu. Geriausia apsauga – prevencija. Reikėtų reguliariai purkšti augalus silpnu natūraliu tirpalu (pavyzdžiui, česnakų arba dilgėlių nuoviru), stebėti orų prognozes ir imtis priemonių dar prieš pirmuosius ligos požymius.
Svarbu nebijoti mokytis iš klaidų
Auginti pomidorus – tai ne tik darbas, bet ir mokymosi procesas. Kiekvienas sezonas atneša naujų pamokų, o klaidos – neišvengiamos. Tačiau žinant, kokios yra dažniausios klaidos auginant pomidorus, galima išvengti didžiausių nusivylimų ir padidinti savo šansus džiaugtis gausiu, sveiku derliumi.
Svarbiausia – stebėti augalus, reaguoti į jų poreikius ir nebijoti koreguoti savo veiksmų. Net mažas patobulinimas laistymo, sodinimo ar genėjimo įpročiuose gali lemti didžiulį skirtumą rudenį. Kuo daugiau žinių ir kantrybės investuosite dabar, tuo saldesni bus pirmieji prinokę pomidorai ant jūsų stalo.
