Pastaraisiais metais ašvaganda iš nišinės ajurvedos žolelės tapo vienu dažniausiai minimų papildų apie stresą ir perdegimą. Žmonės ją mini kalbėdami apie įtampą darbe, prastą miegą ar energijos trūkumą, kuris nepraeina net po poilsio.
Moksliniai tyrimai rodo, kad poveikis egzistuoja, tačiau jis nėra vienodas visiems. Ašvaganda veikia subtiliai, per nervų ir hormonų sistemas, todėl svarbu suprasti, ką ji iš tiesų daro ir kam gali netikti.
Ašvaganda ir streso mechanizmai organizme
Ašvaganda priskiriama adaptogenams. Tai augalai, kurie padeda organizmui prisitaikyti prie ilgalaikės įtampos. Tyrimuose dažniausiai vertinamas jos poveikis kortizoliui – hormonui, kuris kyla patiriant stresą.
Nedideli klinikiniai tyrimai parodė, kad žmonės, vartoję ašvagandos ekstraktą kelias savaites, jautė mažesnį vidinį nerimą ir emocinį spaudimą. Kartu fiksuotas ir sumažėjęs kortizolio lygis. Tai leidžia manyti, kad ašvaganda veikia ne tik subjektyvų pojūtį, bet ir fiziologinius procesus.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tikslios dozės ir tinkamiausia forma vis dar nėra aiškios. Skirtingi ekstraktai gali veikti nevienodai.
shutterstock.com
Poveikis miegui dažniausiai pasireiškia ne iš karto
Miegas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės domisi ašvaganda. Klinikiniai duomenys rodo nedidelį, bet statistiškai reikšmingą miego pagerėjimą, ypač vartojant papildą ilgiau nei aštuonias savaites.
Kalbama ne apie greitą užmigimą, o apie gilesnį, mažiau nutrūkstamą miegą. Žmonės rečiau prabunda naktį ir ryte jaučiasi labiau pailsėję. Tokį poveikį mokslininkai sieja su nervų sistemos slopinimu ir melatonino apykaitos palaikymu.
Svarbu tai, kad ašvaganda neveikia kaip migdomieji. Ji nekeičia miego dirbtinai, o labiau palaiko natūralius ciklus.
Energija ir fizinis pajėgumas
Nors iš pirmo žvilgsnio raminantis poveikis gali atrodyti priešingas energijai, tyrimai rodo įdomų efektą. Ašvaganda siejama su geresniu deguonies pasisavinimu fizinio krūvio metu.
Sportininkams ir fiziškai aktyviems žmonėms pastebėtas VO₂ max padidėjimas. Tai reiškia efektyvesnį širdies ir plaučių darbą. Kai kurie tyrimai taip pat fiksavo didesnį bendrą energijos pojūtį dienos metu.
Tai aiškinama tuo, kad sumažinus ilgalaikį stresą, organizmas pradeda efektyviau naudoti turimus resursus.
Cukraus kiekio kraujyje ir medžiagų apykaitos aspektai
Kai kurie naujesni tyrimai nagrinėja ašvagandos poveikį gliukozės reguliacijai. Nors duomenų dar nedaug, pastebėta, kad augale esantys withanolidai gali padėti mažinti atsparumą insulinui.
Tai nereiškia, kad ašvaganda pakeičia gydymą. Ji vertinama kaip papildoma priemonė, galinti palaikyti bendrą metabolinę pusiausvyrą, ypač žmonėms, kurių cukraus kiekis kraujyje linkęs svyruoti.
Vaisingumas ir hormoninė pusiausvyra
Daugiausia duomenų šioje srityje sukaupta apie vyrus. Klinikiniai tyrimai rodo, kad ašvaganda gali būti siejama su spermos kokybės rodiklių pagerėjimu ir testosterono lygio pokyčiais.
Tyrėjai pabrėžia, kad poveikis nėra momentinis. Rezultatai pasireiškė po kelių mėnesių vartojimo. Šis poveikis siejamas su mažesniu oksidaciniu stresu ir geresne hormonų reguliacija.
Smegenų veikla ir koncentracija
Yra duomenų, rodančių, kad ašvaganda gali palaikyti kognityvines funkcijas. Tyrimuose su žmonėmis, turinčiais lengvų pažinimo sutrikimų, fiksuotas atminties, dėmesio ir informacijos apdorojimo greičio pagerėjimas.
Tai siejama su antioksidaciniu poveikiu ir nervinių ląstelių apsauga. Vis dėlto tyrimų imtys nedidelės, todėl rezultatai vertinami atsargiai.
Kodėl ašvaganda tinka ne visiems
Nors daugumoje tyrimų nebuvo pastebėta rimtų šalutinių poveikių, ašvaganda nėra universali. Ji gali netikti žmonėms, turintiems tam tikrų skydliaukės sutrikimų, vartojantiems raminamuosius ar hormoninius vaistus.
Poveikis taip pat priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir individualios nervų sistemos reakcijos. Dėl to specialistai rekomenduoja prieš vartojimą pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Išvada
Ašvaganda gali keisti tai, kaip organizmas reaguoja į stresą, miegą ir energijos svyravimus. Tyrimai rodo realų, bet saikingą poveikį, kuris atsiskleidžia per laiką. Tai ne greitas sprendimas ir ne visiems tinkamas pasirinkimas, tačiau tinkamomis aplinkybėmis ji gali tapti naudingu pagalbiniu įrankiu organizmo pusiausvyrai palaikyti.