Ar kada susimąstėte, kodėl gydytojai blauzdos raumenis vadina „antrąja širdimi“? Tai ne metafora, o medicininis faktas. Šie raumenys kasdien tyliai dirba, padėdami širdžiai pumpuoti kraują ir palaikyti sklandžią jo tėkmę.
Kai žengiame žingsnį, bėgame ar tiesiog stovime ant pirštų, blauzdų raumenys aktyvuojasi ir sukuria tarsi natūralų siurblį, kuris stumia kraują aukštyn – atgal į širdį. Būtent dėl šios unikalios funkcijos jie vadinami vienu svarbiausių žmogaus kraujotakos „variklių“.
Blauzdos raumenys palaiko sveiką kraujotaką
Blauzdos raumenys nėra tik atrama ar pagalbininkai judant. Jie kasdien atlieka esminį darbą, užtikrinantį, kad kraujas neužsistovėtų kojose ir pasiektų širdį.
Kodėl jie tokie svarbūs:
- Grąžina veninį kraują atgal į širdį.
- Sumažina kojų tinimų ir sunkumo jausmą.
- Padeda išvengti venų varikozės.
- Apsaugo nuo trombų susidarymo.
- Palengvina širdies darbą.
- Užtikrina geresnį audinių aprūpinimą deguonimi.
Kiekvienas paprastas judesys – nuo pasivaikščiojimo iki trumpų pratimų – tampa naudingas visam organizmui, nes skatina blauzdų „siurblio“ darbą.
Neaktyvūs blauzdos raumenys didina riziką sveikatai
Kai blauzdos raumenys dirba mažiau, kraujas pradeda kauptis kojose. Iš pradžių tai atrodo tik kaip lengvas nuovargis ar patinimas po dienos, bet ilgainiui gali virsti rimtesnėmis problemomis. Kuo ilgiau kraujas užsistovi, tuo labiau didėja venų varikozės ir trombų tikimybė.
Ilgalaikis sėdėjimas – darbe ar kelionėse – tampa vienu pagrindinių šių problemų šaltinių. Jei judėjimo trūksta, širdžiai tenka didesnė apkrova, nes ji priversta dirbti už „antrojo siurblio“ – blauzdos raumenų.
Dėl to nukenčia ir visa kraujotaka: audiniai gauna mažiau deguonies, silpsta energija, greičiau pavargstama. Būtent todėl net paprasti kasdieniai judesiai gali tapti galinga prevencija rimtoms ligoms.
Paprasti judesiai palaiko sveiką kraujotaką
Nereikia sporto salės ar sudėtingų programų, kad blauzdos atliktų savo „antrojo siurblio“ darbą. Pakanka reguliarių, paprastų judesių, kuriuos galima atlikti bet kur ir bet kada.
Vienas veiksmingiausių būdų – tiesiog pasivaikščiojimas. Kelios minutės aktyvaus ėjimo kas valandą gali gerokai pagerinti kraujo tėkmę. Net stovint eilėje ar sėdint darbe galima lengvai pakilnoti kulnus, spustelėti kojų pirštus į žemę ir taip paskatinti raumenų susitraukimus.
Tiems, kurie daugiau laiko praleidžia prie stalo, verta įprasti bent kelis kartus per dieną atsistoti, prasitempti ir atlikti keletą paprastų pritūpimų. Net tokia smulkmena jau atgaivina kraujotaką ir sumažina kojų sunkumo jausmą.
Kiekvienas nedidelis judesys yra investicija į sveikesnę širdį ir stipresnį kūną, o reguliariai įtraukus šiuos pratimus į dieną, poveikis tampa ilgalaikis.
Blauzdos išties nusipelno „antrosios širdies“ vardo
Blauzdos raumenys tyliai atlieka darbą, kurio dažnai nepastebime – jie palaiko sklandžią kraujotaką, saugo nuo kraujo sąstingio ir padeda širdžiai dirbti lengviau. Be jų aktyvumo, organizmas patirtų daug didesnę apkrovą, o ilgainiui iškiltų rimtų sveikatos problemų.
Kai judame, einame ar net paprastai kilnojame pėdas, aktyvuojame šiuos raumenis ir stipriname visą kraujotakos sistemą. Būtent dėl šios priežasties blauzdos raumenys ir kraujotaka yra neatskiriamai susiję – kuo stipresni ir aktyvesni raumenys, tuo sveikesnė širdis ir visas kūnas.