Apie cholesterolį kalbame dažnai, tačiau ne visada suprantame, kokią įtaką jis turi mūsų sveikatai. Skaičiai, kuriuos gydytojai mini tyrimų atsakymuose, iš pirmo žvilgsnio atrodo sausi ir beprasmiški, bet už jų slepiasi labai svarbi informacija apie mūsų kraujagyslių būklę ir širdies darbą.
Pastaraisiais metais gydytojus pribloškė naujos rekomendacijos – riba, kas laikoma normaliu „blogojo“ cholesterolio kiekiu, vis mažinama. Tai reiškia, kad daugybė žmonių, iki šiol manę, jog jų rezultatai yra geri, staiga patenka į rizikos grupę. Tokie pokyčiai kelia nerimą ne tik pacientams, bet ir patiems kardiologams.
Blogasis cholesterolis kelia rimtą pavojų kraujagyslėms
Cholesterolis nėra vien blogis – jis būtinas mūsų organizmui. Problemos prasideda tuomet, kai įsivyrauja mažo tankio lipoproteinai, dar vadinami „bloguoju“ cholesteroliu. Jie turi savybę prilipti prie kraujagyslių sienelių, kur ilgainiui formuojasi aterosklerotinės plokštelės.
Toks procesas dažnai vyksta tyliai, be akivaizdžių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, tačiau jo kraujagyslės pamažu siaurėja. Pasekmės – pavojingos: širdies infarktas, insultas ar lėtinė kraujotakos liga.
Kardiologai įspėja, kad būtent šios „nematomos“ plokštelės tampa pagrindiniu sveikatos priešų, o naujausi tyrimai rodo, kad saugi riba blogajam cholesteroliui dar labiau sumažinta. Tai reiškia, kad kiekvienas turėtume į savo tyrimų atsakymus žiūrėti kur kas rimčiau.
Naujos „blogojo“ cholesterolio normos tampa vis griežtesnės
Pastaraisiais metais riba, kuri laikoma saugia mažo tankio (LDL) cholesterolio koncentracija, nuosekliai mažinama.
Tai reiškia, kad to paties rezultato, kuris anksčiau atrodė „neblogas“, šiandien gali nebeužtekti širdies ir kraujagyslių ligų rizikai suvaldyti. Žemiau – aiški lentelė, kaip keitėsi orientyrai pacientams po miokardo infarkto.
Griežtesnės ribos atsirado ne dėl „mados“, o dėl duomenų: kuo mažesnis LDL, tuo lėčiau progresuoja aterosklerozė ir tuo mažesnė infarkto ar insulto rizika.
Todėl verta ne tik žiūrėti į bendrą cholesterolį, bet ir aktyviai siekti asmeniškai nustatyto LDL tikslo – mityba, judėjimu ir, jei reikia, gydytojo paskirtais vaistais.
Griežtesnės normos keičia gydytojų požiūrį į riziką
Dar prieš keliolika metų pacientui po infarkto užtekdavo pasiekti 2,3 mmol/l ribą. Šiandien tokia vertė laikoma per aukšta, nes tyrimai rodo – aterosklerozė progresuoja net tada, kai cholesterolis atrodo „pakankamai geras“.
Kardiologai pabrėžia, kad mažesni LDL skaičiai reiškia mažesnę tikimybę užsikimšti kraujagyslėms. Tai nėra formalumas – tai realus būdas apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurios vis dar yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Produktai, kurie kelia blogojo cholesterolio lygį
Ne visi maisto produktai vienodai veikia mūsų kraujagysles. Kai kurie iš jų skatina blogojo cholesterolio didėjimą ir ilgainiui prisideda prie aterosklerozės formavimosi.
Dažniausi kaltininkai:
- Greitas maistas ir pusfabrikačiai
- Riebi raudona mėsa
- Riebūs pieno produktai
- Dešros ir kiti perdirbti gaminiai
- Saldūs kepiniai bei konditerija
Šie produktai nėra draudžiami visam gyvenimui, tačiau jų gausus vartojimas tiesiogiai siejamas su padidėjusiu cholesteroliu. Ribojant tokius pasirinkimus, širdis ir kraujagyslės gauna daug mažesnį krūvį.
Maistas, kuris padeda mažinti blogąjį cholesterolį
Mityba gali tapti vienu stipriausių ginklų prieš kraujagyslių užsikimšimą. Į kasdienę lėkštę įtraukus daugiau tinkamų produktų, galima pastebimai pagerinti kraujo rodiklius.
Naudingiausi pasirinkimai:
- Šviežios daržovės ir vaisiai
- Ankštinės kultūros (pupelės, lęšiai, avinžirniai)
- Nesūdyti riešutai (30–40 g per dieną)
- Viso grūdo gaminiai
- Alyvuogių aliejus
- Žuvis vietoje raudonos mėsos
Šie produktai ne tik mažina blogąjį cholesterolį, bet ir stiprina širdį, suteikia energijos bei ilgiau išlaiko sotumo jausmą. Net nedideli pakeitimai kasdienėje mityboje laikui bėgant duoda labai apčiuopiamų rezultatų.
Gyvensenos įpročiai padeda sumažinti blogąjį cholesterolį
Vien tik maistas nėra vienintelis faktorius. Gydytojai pastebi, kad žmonės, kurie daugiau juda, palaiko sveikesnį cholesterolio balansą. Nereikia bėgioti maratonų – kasdienis 30 minučių ėjimas, lipimas laiptais vietoje lifto ar lengva mankšta namuose jau duoda rezultatų.
Svarbi ir kūno masė. Net keli numesti kilogramai gali pastebimai pagerinti cholesterolio rodiklius. Tai reiškia, kad nereikia siekti „idealaus svorio“ – pakanka nedidelio pokyčio, kad kraujagyslės atsikvėptų lengviau.
Miegas ir poilsis taip pat veikia širdies sveikatą. Nuolatinis stresas, per mažai miego ar pervargimas gali skatinti uždegiminius procesus organizme ir bloginti lipidų profilį. Todėl norint mažinti blogąjį cholesterolį, verta rūpintis ne tik lėkšte, bet ir gyvenimo ritmu.
Verta prisiminti apie blogąjį cholesterolį
Blogasis cholesterolis – tai tylus priešas, kuris ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, bet tyliai ardo kraujagysles. Mažėjant normoms aišku viena – saugiai ribai pasiekti reikia daugiau dėmesio savo gyvenimo būdui.
Subalansuota mityba, daugiau judėjimo, reguliarus poilsis ir profilaktiniai tyrimai yra paprasti, bet veiksmingi būdai pasirūpinti savo širdimi. Kuo anksčiau imsimės pokyčių, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių ateityje.