Daržai po liūties – vaizdas, kurio nenori nei vienas sodininkas. Permirkusi žemė, nuleipę augalai ir jausmas, kad vos per vieną dieną viskas, dėl ko dirbta, gali būti prarasta.
Lietus atgaivina gamtą, bet kai jo per daug – pasekmės tampa pavojingos. Šaknys ima dūsti, augalai netenka tvirtumo, o grybinių ligų pavojus išauga kelis kartus.
Pavojingiausia, kai iškart po liūties padaroma viena dažna klaida – iš gerų norų norisi „padėti“, bet toks veiksmas tik dar labiau pablogina situaciją.
Kas vyksta su augalais po stiprios liūties, kaip reaguoti pirmosiomis valandomis ir ko jokiu būdu nedaryti – apie tai toliau.
Kuo pavojingi stiprūs lietūs daržui
Daržai po liūties susiduria su dviem pavojais vienu metu – deguonies trūkumu ir užsistovėjusiu vandeniu. Tai ypač pavojinga pomidorams, agurkams, morkoms ir salotoms, kurių šaknys jautrios permirkimui.
Kai dirva persisotina drėgme, šaknys ima dūsti. Be deguonies jos silpsta, nebeįsisavina maisto medžiagų ir pradeda pūti.
Augalas iš viršaus gali atrodyti tik kiek nuleipęs, bet po žeme jau vyksta procesai, kurių sustabdyti vėliau būna sunku.
Antra problema – šiluma po lietaus. Jeigu po stiprios liūties greitai pasirodo saulė, šiltnamiuose ir daržuose susidaro „šiltnamio efektas“. Tai ideali terpė plisti grybeliams – miltligei, puviniams, juodajai dėmėtligėms.
Daugelis augalų tokiu metu tampa itin pažeidžiami – net ir stiprūs daigai gali pradėti vysti per kelias dienas, jei nesiimama veiksmų.
Ko nedaryti po lietaus – dažniausia klaida
Vos nurimus lietui, daugelis skuba į daržą su geriausiais ketinimais: pakapstyti žemę, išpurenti, „padėti“ augalams greičiau pradžiūti. Tačiau būtent tai ir gali sukelti dar daugiau žalos.
Purenti šlapią žemę – klaida. Tuo metu dirva yra itin minkšta ir pažeidžiama. Bet koks kapstymas sutrikdo jos struktūrą, o šaknys – ypač paviršinės – gali būti lengvai pažeistos.
Be to, vaikščiojimas po šlapią daržą suslegia dirvą. Vanduo užsilaiko dar ilgiau, o oro tarpų, kurių reikia šaknims, lieka vis mažiau.
Jei nroit padėti augalams, pirmiausia reikia kantrybės. Nejudinkite žemės bent parą – leiskite paviršiui pradžiūti natūraliai. Tuo metu galite stebėti augalus ir pasiruošti kitus veiksmus, apie kuriuos – kitame skyriuje.
Pirmieji žingsniai po liūties – ką daryti, kai daržas jau užlietas
Kai daržai po liūties atrodo beviltiškai – svarbiausia nepanikuoti. Augalai turi stiprų atsistatymo potencialą, jei padedama tinkamai ir laiku.
Pirmosiomis valandomis po liūties svarbiausia ne veikti daug, o veikti protingai. Tinkama priežiūra gali nulemti, ar augalas atsigaus, ar iš viso nebesimegs.
Ką galima ir verta padaryti:
- Pašalinkite stovintį vandenį – jei darže susidarė balų, stenkitės jas nuvesti arba sugerti, pvz., pjuvenomis ar smėliu.
- Praskleiskite augalus – jei lapai sulipę ar dengia vieni kitus, atsargiai juos atskirkite, kad greičiau džiūtų.
- Patikrinkite šiltnamį – praverkite duris ar langus, įleiskite oro ir sumažinkite drėgmę.
- Stebėkite lapus – pirmi ligų požymiai pasimato ant apatinės lapų pusės. Kuo greičiau juos pastebėsite, tuo lengviau reaguoti.
- Pasiruoškite prevencinei priemonei – jei oras šiltas, per 24–48 val. gali prireikti natūralaus purškalo nuo ligų.
Svarbiausia – neleiskite drėgmei užsibūti ilgai. Net viena diena stovinčio vandens darže gali sukelti grybelines infekcijas, kurios pasklis greičiau nei tikėtasi.
O jei prognozėse vėl matyti lietus – verta imtis ir papildomų apsaugos priemonių. Apie tai – kitame skyriuje.
Apsaugokite daržą prieš kitą lietų
Kai jau teko susidurti su padariniais, natūraliai kyla klausimas – ką galima padaryti iš anksto, kad kitas stiprus lietus nesukeltų tiek žalos?
Viena iš paprasčiausių, bet labai veiksmingų priemonių – grioveliai ar drenažiniai kanalai. Jie padeda nukreipti vandens perteklių nuo jautriausių lysvių, ypač jei daržas įrengtas žemesnėje vietoje.
Taip pat verta investuoti į mulčiavimą. Šiaudai, nupjauta žolė ar net sodo plėvelė padeda reguliuoti dirvos drėgmę – saugo nuo išsausėjimo sausros metu ir nuo perteklinės drėgmės po lietaus.
Jei auginate šiltnamyje, pasirūpinkite, kad po stogu nebūtų kaupimosi vietų – net menkas stogelio nuolydis ar netinkamai pravertos angos gali sukelti užmirkimą viduje.
Išvados
Po smarkios liūties darže svarbiausia – greita, bet apgalvota reakcija. Net ir stipriai aplieti augalai gali atsigauti, jei suteikiama tinkama pagalba.
Dažniausiai žalą lemia ne pats lietus, o tai, kaip į jį reaguojama. Skuboti veiksmai, tokie kaip purenimas ar tręšimas šlapioje dirvoje, gali tik pabloginti situaciją.
Kad daržai po liūties nenukentėtų, stebėkite, kaip vanduo laikosi dirvoje, reaguokite į augalų būklę ir pasiruoškite kitam lietui iš anksto – tai padės išsaugoti ne tik augalus, bet ir viso sezono pastangas.
