Kai sode atsiranda šliužai, daugelis griebiasi to, kas paprasta ir visiems žinoma – druskos. Ji išties veikia greitai ir efektyviai, tačiau ne visada tai saugiausias ar tvariausias pasirinkimas.
Druskos naudojimas nuo šliužų gali būti naudingas tik tuomet, kai žinome, kaip ją taikyti atsakingai. Kitaip rizikuojame pakenkti ne tik kenkėjams, bet ir savo daržui bei dirvožemiui.
Toliau aptarsime, kada druska tikrai padeda, kaip ją naudoti protingai ir kokių klaidų vengti.
Kodėl šliužai tampa rimta problema sode?
Šliužai – tylūs ir lėti, bet itin pavojingi sodo gyventojai. Jie aktyvūs naktimis ir drėgnu oru, todėl dažnai nepastebimi tol, kol padaryta žala tampa akivaizdi.
Jie mėgsta jaunas, sultingas augalų dalis – gležnus daigus, salotas, braškes ar net dekoratyvinius augalus. Be to, šliužai palieka šliužo gleivių pėdsakus ir netoleruoja sausringų ar atvirų vietų, todėl slepiasi po lapais, lentomis ar mulčiu.
Dažniausi požymiai, kad sode įsiveisė šliužai:
- Skylės augalų lapuose
- Apgraužti daigai
- Gleivėti sidabriniai pėdsakai
- Aktyvumas vakare ar po lietaus
- Slepiasi po vazonais, lenta ar tankiu mulču
- Atsiranda naktį ant lysvių kraštų
- Apnaikintos salotos, žemuogės ar agurkai
Kad šliužai nedarytų didelės žalos, svarbiausia – greitai reaguoti. O vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų yra druskos naudojimas nuo šliužų.
Kaip teisingai naudoti druską kovai su šliužais
Druskos naudojimas nuo šliužų iš tikrųjų veikia – šliužai kontaktuodami su ja netenka drėgmės ir žūsta beveik akimirksniu. Tačiau veiksmingumas priklauso nuo to, kaip ir kur ji naudojama.
Naudokite tik tiesiogiai ant šliužų:
Pabarstykite nedidelį kiekį druskos tiesiai ant šliužo kūno. Tai vienintelis veiksmingas būdas, tačiau jis tinka tik pavieniams atvejams, o ne masinei invazijai.
Venkite barstyti ant dirvos ar augalų:
Druska, patekusi į dirvą, naikina naudingus mikroorganizmus, kenkia augalų šaknims ir gali sukelti ilgalaikį dirvožemio rūgštingumo disbalansą.
Geriausias laikas – vakaras:
Šliužai aktyviausi vakare ar po lietaus, tad efektyviausia juos naikinti būtent tada. Turėkite druskos indelį po ranka ir stebėkite zonas, kur šliužai dažniausiai slenka.
Nors druska padeda greitai, svarbu naudoti ją atsakingai – kitaip gali būti daugiau žalos nei naudos.
REKOMENDUOJAME: Šliužai negali atsispirti šiems „saldainiams“ – ryte jų nelieka
Alternatyvos druskai – saugūs ir veiksmingi sprendimai
Druskos naudojimas nuo šliužų gali padėti, bet tik kai tai pavieniai atvejai. Jei sode ar darže jų knibžda, verta rinktis draugiškesnius metodus, kurie nekenkia dirvai ar augalams.
1. Natūralūs barjerai:
Šliužai nemėgsta šiurkščių paviršių – paberkite aplink lysvės pakraščius: medžio pjuvenų, kiaušinių lukštų, žievės mulčio ar perlito. Jie ne tik atbaido, bet ir saugo dirvą bei suteikia struktūros.
2. Rankinis surinkimas:
Paprasta, bet labai efektyvu – vakarais ir anksti ryte eikite po lysves su žibintuvėliu ir surinkite šliužus. Surinkite į kibirą su šiltu muiluotu vandeniu arba tiesiai į kompostą, jei jame pakankamai sausu.
3. Alkoholio/meškerės lipnios juostos:
Aplikuokite lipnias juostas aplink daigus – jos veikia kaip spąstai. Taip pat galite naudoti medinį vąšelį su tirpintu alkoholinio tirpalo kempine – šlapi paviršiai atbaido šliužus.
4 Natūralūs repelentai:
Pomidorų lapų nuoviras, žolelių arbatos, pelenų mišinių (ne grynos druskos) kolonėlės padeda atbaidyti šliužus. Dirvožemis lieka sveikas, o kenkėjai – atostogaudami.
REKOMENDUOJAME: Invaziniai šliužai naikina derlių – štai kas juos privilioja į sodus
Atsakingas požiūris – svarbiausia
Šliužai gali atrodyti tik smulki problema, bet jų padaryta žala kartais priverčia atsisakyti net viso derliaus. Todėl svarbu veikti greitai, bet protingai.
Druskos naudojimas nuo šliužų gali būti greita pagalba, tačiau ne ilgalaikis sprendimas. Piktnaudžiavimas ja gali pakenkti ne tik dirvožemiui, bet ir aplinkai. Taigi, vertėtų laikytis principo – „mažiau yra daugiau“.
Jei norite darže ar sode išlaikyti pusiausvyrą, druską naudokite tik esant reikalui, o kasdienėje priežiūroje rinkitės švelnesnius, ekologiškus sprendimus.
