Daugelis įpratę žalumynus ruošti žiemai šaldydami, tačiau šalčio poveikis dažnai išsklaido aromatą ir silpnina jų skonį. Todėl ieškojau alternatyvos, kuri leistų išsaugoti žolelių natūralų kvapą. Džiovinimas pasirodė paprasčiausias ir efektyviausias būdas. Išdžiovintos žolelės stiklainiuose išlieka tokios kvapnios, tarsi būtų ką tik nuskintos iš daržo, o jų spalva keičiasi minimaliai.
Ruduo tam idealiausias metas. Būtent tada žolelės dar stiprios, kupinos eterinių aliejų, ir tinkamai išdžiovintos nepraranda savo savybių visus metus.
Kaip pasiruošti žoleles džiovinimui
Svarbiausia iš karto po surinkimo pradėti džiovinimą. Kuo greitesnis procesas, tuo daugiau aromato išsaugoma. Metodo nereikia sudėtingo – pakanka švaraus audinio, tylios, vėsios vietos ir sausų stiklainių.
Pirmas žingsnis yra pasirinkti džiovinimo būdą.
Trumpai, kada kuris geriausias:
- Ant audinio šešėlyje – petražolėms, krapams, bazilikui.
- Pakabinamos puokštelės – mėtai ar kitoms žolelėms su stipriais stiebais.
- Plonu sluoksniu ant popieriaus – jauniems, švelniems lapeliams.
Nenaudojama orkaitė, nes karštis sunaikina eterinius aliejus – būtent tuos, kurie suteikia žolelėms aromatą.
Kaip džiūsta skirtingos žolelės
shutterstock.com
Petražolė
Petražoles visada džiovinu šešėlyje. Plonu sluoksniu paskleidus ant audinio jos džiūsta tolygiai ir neišblunka. Kai lapeliai tampa trapūs, sutrupinu juos pirštais ir suberiu į stiklainį. Šis būdas leidžia išlaikyti ne tik kvapą, bet ir žalią spalvą.
Krapai
Krapai džiūsta itin greitai. Pakanka juos palikti gerai vėdinamoje patalpoje dviem dienoms. Svarbus momentas – netrinti blenderiu. Rankomis suspausti krapai išlaiko natūralų kvapą, kuris žiemą maloniai pagyvina troškinius, bulves ar sriubas.
Bazilikas
Baziliką renku tik iš jaunų lapelių. Šakeles paskleidžiu ant popieriaus ir palieku trims dienoms. Išdžiūvęs bazilikas tampa intensyvesnio aromato, todėl puikiai tinka makaronams ir daržovių apkepams. Lapelius rekomenduojama atskirti nuo stiebų tik pabaigoje.
Mėta
Mėtą patartina džiovinti nenuplautą, tik sausai nuvalytą. Surištos mažos puokštelės pakabinamos stiebais į viršų, o po savaitės būna paruoštos. Stiklainyje ji tampa dar sodresnė, o arbata iš džiovintos mėtų lapijos nuramina geriau nei parduotuviniai mišiniai.
Raudonėlis
Raudonėlis aromatingiausias žydėjimo metu. Po džiovinimo lapai lengvai nubyrėja nuo stiebų – tada pats laikas juos perkelti į stiklainį. Prieskonis suteikia patiekalams pikantiškumo ir puikiai laikosi iki kito sezono.
Kaip laikyti džiovintas žoleles
Žolelėms tinkamiausi yra stiklainių indai su sandariais dangteliais. Jie nei sugeria kvapų, nei praleidžia drėgmės. Stiklainius būtina laikyti toliau nuo viryklės ar kitų šilumos šaltinių, nes karštis susilpnina aromatą. Kartkartėmis pravartu tiesiog atidaryti stiklainį ir patikrinti kvapą – jei jaučiasi sodrus aromatas, žolelės laikosi puikiai.
Pabaigai
Šis džiovinimo triukas tapo mano mėgstamiausiu žolelių ruošimo būdu. Jis paprastas, nebrangus, nereikalaujantis įrangos ir, svarbiausia, išsaugo žolelių kvapą taip, tarsi jos būtų ką tik nuskintos. Žiemą tokios žolelės pagyvina bet kurį patiekalą ir sugrąžina dalelę vasaros aromato.