Kartais, kai po ranka nelieka švaraus vandens ar tiesiog norisi eksperimentuoti, gali kilti mintis: „O jei palaistyčiau gėles tuo, ką turiu – kad ir mineraliniu vandeniu?“ Iš pirmo žvilgsnio atrodo nieko blogo – juk mineralinis taip pat yra vanduo.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Tai, kas naudinga žmogaus organizmui, ne visada tinka augalams. Augalų šaknys reaguoja į sudėtį kur kas jautriau nei mes – ypač kalbant apie druskas, karbonatus ar gazuotą vandenį.
Aptarkime, ką iš tikrųjų reiškia gėlių laistymas mineraliniu, kokį poveikį jis daro augalams ir kada tai gali pakenkti labiau nei padėti.
Kodėl mineralinis vanduo – ne idealus pasirinkimas gėlėms?
Nors mineralinis vanduo gali atrodyti kaip grynas ir maistingas pasirinkimas, augalų poreikiai skiriasi nuo žmogaus. Gėlių šaknų sistema subtiliai reaguoja į bet kokius cheminės sudėties pokyčius, o tai reiškia, kad net ir nedidelis mineralų perteklius gali daryti daugiau žalos nei naudos.
Vanduo iš buteliuko dažnai būna prisotintas kalcio, magnio, natrio, karbonatų ar sulfatų. Šios medžiagos kaupiasi žemėje, ilgainiui keičia jos pH ir sutrikdo augalo gebėjimą įsisavinti kitas svarbias maisto medžiagas.
Kai kurios gėlės – ypač jautrios druskų pertekliui – greitai reaguoja: lapai ima geltonuoti, džiūti ar net krinta.
Be to, gazuotas mineralinis vanduo gali dar labiau apsunkinti dirvožemį dėl jame esančios anglies dioksido reakcijos. Tai ypač aktualu kambariniams augalams, kurių šaknys auga ribotoje erdvėje ir neturi galimybės „pabėgti“ nuo perteklinių mineralų.
Kas atsitiks augalams, jei laistysite juos mineraliniu vandeniu?
Iš pirmo karto gal ir nieko blogo neįvyks, bet reguliarus gėlių laistymas mineraliniu gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Augalai nėra pritaikyti įsisavinti perteklinius mineralus ar susidoroti su vandens burbuliukais, kuriuose yra ištirpusių druskų bei angliarūgštės.
Mineralinio vandens sudėtis dažnai apima magnį, natrį, kalcį, bikarbonatus, sulfatus ir kitas medžiagas, kurios kaupiasi dirvoje ir keičia jos pH.
Dėl to sutrinka šaknų veikla, prastėja mitybos įsisavinimas, o kai kuriais atvejais net visiškai blokuojamas drėgmės pasisavinimas.
Galimi padariniai:
- Lapai pradeda gelsti arba dėmėti
- Sutrinka augimo procesai
- Prastėja žydėjimas arba jis visai neįvyksta
- Atsiranda šaknų puvimo rizika
- Dirva tampa šarminė, o tai kenkia daugeliui kambarinių augalų
Ilgainiui augalas tampa silpnas, sunkiai atsigauna net ir grįžus prie įprasto laistymo. Tokie eksperimentai gali brangiai kainuoti net ir patyrusiems augintojams.
Kuo geriau laistyti gėles vietoj mineralinio vandens?
Jei rūpinatės augalų sveikata ir norite išvengti žalingo poveikio, svarbiausia – rinktis tinkamą, augalams palankų vandenį. Laistymui tinka ne bet koks vanduo, o tas, kuris neužkemša šaknų ir neardo dirvožemio struktūros.
Geriausi pasirinkimai vietoj mineralinio:
- Nusistovėjęs vandentiekio vanduo: Paliktas bent 24 valandoms kambario temperatūroje, jis praranda chlorą ir tampa saugesnis augalams.
- Lietaus vanduo: Minkštas ir natūralus, idealiai tinka daugeliui kambarinių ir sodo gėlių. Svarbu tik naudoti jį iš švarių talpų.
- Filtruotas vanduo: Ypač jei jūsų vietovėje vanduo labai kietas. Filtras pašalina perteklių druskų ir sunkesnių metalų.
- Ištirpęs sniegas arba švarus ledas: Puikus sezoninis pasirinkimas – tirpdytas sniegas dažnai primena lietaus vandenį savo švara ir minkštumu.
Svarbiausia – vengti kieto ar prisotinto cheminėmis medžiagomis vandens. Tinkamai parinktas vanduo gali ilgainiui pagerinti ir dirvos struktūrą, ir augalo augimą, bei skatinti žydėjimą.
Kodėl geriausia rinktis paprastą vandenį gėlėms?
Atrodo, toks smulkmena – kokio vandens laistai gėles, kol jos žaliuoja ir žydi? Bet pasirodo, būtent vandenyje slypi didelis skirtumas. Paprastas vandentiekio vanduo, leistas nusistovėti, tampa draugiškas šaknims ir padeda joms kvėpuoti bei gauti visas reikalingas maistingąsias medžiagas.
Lietaus vanduo – tikras gamtos stebuklas sodininkams. Jis minkštas, švelnus, beveik be jokių mineralų ar cheminių priedų. Ypač smagu gėles laistyti tokiu vandeniu – pastebite, kaip žiedai tampa sodresni, o lapai – švyti neįprastu gyvastingumu?
Filtruotas vanduo – vidurinis sprendimas, kai vanduo iš čiaupo per kietas arba mėgstate atidžiai prižiūrėti gėles. Jis pašalina kietas druskas, leidžia šaknims lengviau įsisavinti drėgmę ir maistą, todėl augalai rečiau siunčia SOS signalus dėl trūkumo.
Net paprasčiausias ledo paketas ar tirpstantis sniegas gali būti geras pasirinkimas – ypač silpnesniems augalams arba švelrioms keliautojoms rūšims.
Tad kitą kartą, jei po ranka tik mineralinis butelis, pagalvokite – gal verta palaukti 24 valandas ir naudoti paprastą ar lietaus vandenį? Jūsų gėlės jums padėkos ryškiais žiedais ir gaivia spalva.
Pabaigai
Kartais gėlių priežiūra slypi detalėse, kurių nė nesusimąstome. Vandens pasirinkimas – viena iš jų. Nors gėlių laistymas mineraliniu vandeniu gali pasirodyti kaip nekenksminga alternatyva, augalų šaknims tai dažnai būna šokas.
Druskos, gazas, kiti papildomi elementai gali lėtinti augimą, keisti dirvos pH ar net visai pakenkti jautrioms rūšims.
Verčiau rinkitės tai, kas artima gamtai – lietaus ar nusistovėjusį vandenį. Švelni priežiūra atsiperka ne tik žiedų gausa, bet ir ilgaamžiškumu. Augalai, kaip ir žmonės, klesti ten, kur jaučia rūpestį.