Ar tikrai egzistuoja vienas „auksinis“ laikas, kada užmigti yra geriausia? Pasirodo, mokslininkai jau turi atsakymą – ir jis gali nustebinti ne vieną iš mūsų.
Remiantis nauju tyrimu, kurio duomenys pristatyti „The Guardian“, vidutinis žmogus į lovą gulasi apie 22:30, bet realiai užmiega tik po beveik trijų ketvirčių valandos. Jaunesni žmonės dažniau renkasi ankstyvesnį miegą, tačiau yra ir tokių, kurie mėgaujasi vėlyva naktine veikla.
Vis dėlto, mokslininkai įspėja – ne bet koks grafikas yra palankus mūsų širdies ir psichikos sveikatai. Kai kurie laikai gali net padidinti ligų riziką, o kiti – priešingai, padėti atsibusti žvalesniems ir laimingesniems.
Kada eiti miegoti yra palankiausia?
Mokslininkai jau kurį laiką bando nustatyti, koks miego laikas yra optimalus mūsų sveikatai. Remiantis Europos širdies žurnale publikuotu tyrimu, žmonės, kurie užmigdavo tarp 22 ir 23 valandos vakaro, turėjo mažesnę širdies ligų riziką. Šis laikas siejamas su natūraliais mūsų organizmo cirkadiniais ritmais.
Įdomu tai, kad pernelyg ankstyvas miegas, pavyzdžiui, devintą valandą vakaro, irgi ne visada naudingas. Tyrimai rodo, jog labai ankstyvas miego režimas gali būti susijęs su kitais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, depresijos rizika. O užmigimas po vidurnakčio dažniau siejamas su prastesne širdies bei psichikos sveikata.
Kitaip tariant, pats organizmas turi „auksinį langą“, kada natūraliai ruošiasi poilsiui. Ir būtent 22–23 valandos intervalas yra tas metas, kai miegas atneša daugiausia naudos.
Kas nutinka, jei einame miegoti per vėlai?
Naktinis gyvenimo būdas gali atrodyti patrauklus – ramybė, daugiau laiko hobiams ar darbams. Tačiau organizmas tokius eksperimentus vertina visai kitaip. Tyrimai rodo, kad tie, kurie reguliariai užmiega po vidurnakčio, dažniau skundžiasi prasta nuotaika, nerimu ar net depresijos simptomais.
Mokslininkai iš Stanfordo universiteto, analizavę beveik 74 tūkstančių suaugusiųjų miego įpročius, pastebėjo aiškų ryšį tarp vėlyvo užmigimo ir prastesnės psichinės sveikatos. Vien tik valandos ar dviejų nukėlimas gali sutrikdyti organizmo vidinį laikrodį, dėl ko tampa sunkiau pabusti, mažėja energija ir kyla emociniai svyravimai.
Taigi, nors kartais atrodo, kad „vėliau atsigulsiu – ilgiau pasimėgausiu vakaru“, iš tiesų už tai tenka sumokėti sveikata. Reguliarus miego grafikas tampa ne prabanga, o būtinybe.
Ar ankstyvas miegas visada naudingas?
Daugeliui atrodo, kad kuo anksčiau gulsimės – tuo sveikiau. Iš dalies tai tiesa: ankstyvesnis miegas padeda greičiau atsigauti ir geriau išnaudoti rytą. Tačiau per anksti einant miegoti, ypač devintą valandą ar dar anksčiau, organizmas gali sutrikti.
Per ankstyvas miegas dažnai neatitinka natūralaus cirkadinio ritmo. Žmogus gali nubusti per daug anksti, o tai reiškia – prarandamos kelios svarbios poilsio valandos. Be to, tyrimai rodo, kad pernelyg anksti miegantys asmenys kartais turi didesnę polinkio į prislėgtą nuotaiką riziką.
Kodėl per ankstyvas miegas ne visada geriausias pasirinkimas:
- Organizmas dar nebūna pasiruošęs natūraliam poilsiui, todėl sunkiau užmigti;
- Pabundama naktį arba pernelyg anksti ryte;
- Prarandama miego kokybė, nes ciklai išsiderina;
- Galimas neigiamas poveikis nuotaikai ir energijai dieną.
Tad nors ankstyvas miegas atrodo idealus, jis nėra universalus sprendimas. Svarbiausia – rasti balansą tarp pernelyg ankstyvo ir per vėlyvo užmigimo.
Išvados
Miegas – tarsi nematomas gydytojas, kuris kasnakt rūpinasi mūsų kūnu ir protu. Bet tam, kad jis veiktų tinkamai, svarbu ne tik kiek valandų praleidžiame lovoje, bet ir kada užmingame.
Geriausias metas miegui – tarp 22 ir 23 valandos. Tuo metu mūsų organizmo vidinis laikrodis natūraliai ruošiasi poilsiui, o širdis, smegenys ir nervų sistema gauna didžiausią naudą.
Užmigę anksčiau nei reikia, rizikuojame pabusti per anksti, o nusikėlę miegą po vidurnakčio – gadiname nuotaiką, energiją ir net širdies sveikatą. Tad paprasta taisyklė yra tokia: eik miegoti iki 23 valandos, ir ryte jausiesi lyg tikrai įkrauta baterija.
