Daug kas žino, kad giles renka voverės, bet mažai kas pagalvoja, kad jos gali būti tinkamos ir žmogui. Tiesa, ne bet kaip. Gilių paruošimas valgymui yra labai svarbus, nes žalias riešutas turi medžiagų, kurios gali apsunkinti virškinimą ir suteikti stiprų kartumą. Dėl to gilių negalima valgyti tiesiai nuo žemės.
Kai giles tinkamai apdorojamos, jos tampa visai kitokios. Skonis sušvelnėja, pranyksta kartumas, o kūnas jas priima lengviau. Specialistai sako, kad iš gilių galima gauti nemažai skaidulų, antioksidantų ir mineralų, kurie padeda virškinimui, energijai ir bendram tonusui.
Gera žinia ta, kad pats apdorojimas nėra sudėtingas. Reikia tik šiek tiek laiko ir žinių. Žmonės, kurie išbando, dažnai nustemba, kad tokie paprasti riešutai gali papildyti mitybą visai įdomiu būdu.
Žalios gilės netinka
Žalios, šviežiai nukritusios giles žmogui nėra tinkamos. Jų viduje yra taninų, kurie suteikia stiprų kartumą ir gali apkrauti virškinimą. Dėl to žalias giles valgyti nesaugu, nes kūnas sunkiau pasisavina maistines medžiagas, o skonis būna labai aštrus ir nemalonus.
Laimei, taninus galima nesunkiai pašalinti. Giles tereikia nuvirti arba pamirkyti vandenyje, kelis kartus jį pakeičiant. Vanduo ištraukia kartumą, o riešutas tampa švelnesnis ir draugiškesnis skrandžiui.
Po tokio apdorojimo giles įgauna visai kitą skonį ir tampa panašesnės į kitus valgomus riešutus. Tada kūnas jas priima lengviau, o žmogus gali pasinaudoti jų skaidulomis ir naudingomis medžiagomis.
Kaip teisingai paruošti giles
Gilių paruošimas valgymui yra paprastas, jei žinai pagrindinį principą. Reikia pašalinti taninus, kurie suteikia kartumą ir dirgina virškinimą. Tam tinka du būdai. Vienas jų yra virinimas. Giles dedamos į puodą, užpilamos vandeniu ir verdamos kelias minutes. Vanduo tampa tamsus, todėl jį reikia nupilti ir užpilti naują. Procesas kartojamas kelis kartus, kol vanduo lieka šviesesnis.
Antras būdas yra mirkymas šaltame vandenyje. Giliai užpilamas dubuo šalto vandens, giles palieki kelioms valandoms ir keiti vandenį tol, kol kartumas sumažėja. Šis būdas tinka žmonėms, kurie nori išlaikyti kuo natūralesnį gilių skonį.
Kai taninai pašalinami, giles gali kepti, džiovinti ar malti. Iš maltų gilių gaunama miltų, kurie tinka košei ar duonai. Keptos giles primena švelnesnius riešutus ir gali būti naudojamos kaip užkandis.
Toks apdorojimas leidžia gauti daugiau maistinės vertės ir paverčia giles visai draugišku maistu. Kūnas lengviau jas perdirba, o skonis tampa natūraliai švelnus ir tinkantis įvairiems patiekalams.
Gilių nauda organizmui
Tinkamai apdorotos giles gali būti visai vertingas maistas. Jose yra skaidulų, kurios padeda žarnynui dirbti tolygiau ir suteikia sotumo jausmą. Toks maistas ypač tinka, kai norisi lengvesnės savijautos ir stabilesnio virškinimo ritmo.
Giles turi ir antioksidantų. Jie padeda ląstelėms apsivalyti nuo kaupinių, todėl kūnas jaučiasi žvaliau. Be to, gilių mineralai prisideda prie kaulų ir raumenų stiprinimo. Tokia kombinacija suteikia energijos, bet kartu neapkrauna skrandžio.
Kai kurios gilių rūšys išsiskiria tuo, kad jų energija pasisavinama lėčiau, todėl cukraus kiekis kraujyje kyla tolygiau. Žmonės, kurie stebi savo gliukozės svyravimus, kartais įtraukia giles kaip retą, bet naudingą priedą.
Giles netinka valgyti dideliais kiekiais, bet mažos porcijos gali praturtinti mitybą. Ypač tada, kai norisi natūralių produktų, kurie neperkrauna organizmo, bet duoda aiškų poveikį.
Išvada
Giles gali tapti įdomiu ir naudingesniu maistu, jei jos tinkamai apdorojamos. Pašalinus taninus, riešutas tampa švelnesnis, lengviau virškinamas ir tinkamas įvairiems patiekalams. Kūnas gauna daugiau skaidulų, mineralų ir antioksidantų, todėl savijauta pagerėja gana aiškiai.
Toks maistas nesudėtingas, bet praturtina racioną kažkuo natūralesniu. Žmonės dažnai nustemba, kad miške randama gile gali būti ne tik graži puošmena, bet ir vertingas ingredientas. Svarbiausia suteikti jai tinkamą paruošimą ir leisti kūnui pajusti švelnesnį, jau apdorotos giles poveikį.
Mažos porcijos puikiai papildo mitybą ir nesukelia sunkumo, todėl giles gali tapti retu, bet maloniu pasirinkimu, kai norisi kažko kitokio.