Daugelis grybautojų svajoja ne tik rinkti baravykus miške, bet ir patys juos užsiauginti. Nors tai skamba neįprastai, iš tikrųjų yra paprastas būdas, kaip sėti grybus savo sode ar šalia augančiuose medžiuose. Tam nereikia nei brangios įrangos, nei sudėtingų priemonių – užtenka tinkamų grybų kepurėlių, vandens ir šiek tiek kantrybės.
Idėja remiasi natūralia gamtos logika: grybo sporos, patekusios į tinkamą aplinką, „susidraugauja“ su medžių šaknimis ir taip pradeda naują gyvenimą. Todėl išmokę, kaip sėti grybus, turėsite galimybę sukurti savo mažą grybyną ir mėgautis baravykais visai šalia namų.
Kaip paruošti grybų sėklų tirpalą
Pirmiausia reikia turėti tinkamą žaliavą – pernokusio baravyko arba beržinio baravyko kepurėlę. Būtent joje slypi milijonai sporų, kurios taps pagrindu naujam grybynui.
Grybo kepurėlę sumalkite paprasta rankine mėsmale ir sudėkite į butelį vandens. Kad sporos „atsibustų“ ir pradėtų aktyviau daugintis, į litrą vandens įberkite porą arbatinių šaukštelių mielių. Mišinį palikite pastovėti apie mėnesį – šiuo metu vyksta natūralus procesas, primenantis gamtos ciklą.
Per tą laiką grybo minkštimas nusės butelio dugne. Kai taip nutinka, dugno nuosėdas reikia pašalinti, o viršutinę skaidresnę dalį supilti į atskirą indą. Tai ir yra paruoštas grybų sėklų tirpalas, kuris bus naudojamas sėjimui.
Tirpalo naudojimo instrukcija
Kai turite paruoštą grybų sėklų tirpalą, pats metas jį panaudoti. Čia svarbu suprasti, kad grybai nėra paprasti augalai – jie glaudžiai susiję su medžiais, šaknų sistema ir pačia dirva. Todėl sėjant reikia atkreipti dėmesį į tai, prie kokio medžio grybas buvo rastas.
Jeigu jūsų paruoštas mišinys gautas iš beržinio baravyko, sėjimui tinkamiausia vieta bus šalia beržų. Jei kepurėlę ėmėte nuo baravyko, augusio prie ąžuolo, tada ir tirpalą reikėtų išpilti šalia ąžuolų. Tai nėra atsitiktinumas – sporos „atpažįsta“ tas pačias sąlygas, prie kurių buvo prisitaikęs motininis grybas.
Tirpalas negali būti naudojamas koncentruotas. Jis skiedžiamas vandeniu, kad sporoms būtų lengviau įsitvirtinti. Paprastai imama stiklinė sėklų tirpalo ir supilama į didelę talpą su vandeniu. Vėliau šis mišinys tiesiog laistomas ant dirvos, tarsi palaistant augalus sode.
Šis procesas atrodo paprastas, tačiau jis artimas gamtai – jūs tarsi grąžinate sporoms jų natūralią vietą. Laistant šalia tinkamų medžių, sporos randa kelią prie šaknų ir užmezga ryšį, kuris būtinas grybui augti.
Tokiu būdu galima „pasėti“ grybus net nuosavame kieme ar netoli miško. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą vietą ir turėti šiek tiek kantrybės, nes pirmųjų rezultatų gali tekti laukti kelis sezonus.
Praktiniai patarimai grybų sėjai
Kad grybų sėja būtų sėkminga, svarbu laikytis kelių paprastų, bet veiksmingų principų. Jie padės sporoms greičiau įsitvirtinti ir ateityje duos gausesnį derlių.
Į ką atkreipti dėmesį:
- Pasirinkite tinkamą vietą šalia medžių, prie kurių grybas natūraliai auga;
- Laistymui naudokite minkštą lietaus arba šulinių vandenį, jei tik įmanoma;
- Sėkite drėgnu, bet ne per šlapiu oru – po lietaus ar vakare;
- Stenkitės nejudinti dirvos, kur išpylėte tirpalą;
- Būkite kantrūs – pirmųjų grybų gali tekti laukti metus ar dvejus.
Kai kurie sodininkai pastebi, kad pirmieji grybai pasirodo gana greitai, tačiau tai priklauso nuo sąlygų. Jei vasara palanki, o dirva tinkama, sporos gali sudygti greičiau. Vis dėlto dažniausiai reikia palaukti daugiau nei vieną sezoną.
Grybų sėja – tai tarsi tilto nutiesimas tarp žmogaus ir miško pasaulio. Laistant sporų tirpalą, jūs padedate gamtai atkurti jos natūralų ritmą, o vėliau galėsite džiaugtis gardžiais baravykais ar kitais miško grybais vos keliais žingsniais nuo savo namų.
Kokie grybai lengviausiai prigyja
Ne visi grybai vienodai lengvai pasiduoda sėjai. Tačiau yra keletas rūšių, kurias sodininkai dažniausiai bando auginti ir kurios geriausiai prigyja šalia tam tikrų medžių.
Baravykai laikomi tikru grybų karaliumi, todėl jų sėja populiariausia. Jie puikiai jaučiasi šalia beržų, ąžuolų ar pušų. Dar viena gana lengvai auginama rūšis – raudonviršiai, kurie mėgsta augti prie beržų. Taip pat dažnai bandoma „pasėti“ voveraites – jos glaudžiai siejasi su pušimis ir eglėmis.
Patyrę grybautojai pabrėžia, kad sėkmė priklauso nuo vietos parinkimo. Jei pasirinksite tinkamą medį ir dirvožemį, sporoms daug lengviau prigyti. Tada kantrybė atsiperka su kaupu – pirmuosius grybus galima rasti vos už kelių metrų nuo namų ar sodo takelio.
Apibendrinimas
Nors daugelis įpratę grybus rinkti miške, vis daugiau žmonių atranda, kad juos galima „pasėti“ ir patiems. Tam užtenka paprasto tirpalo iš pernokusio grybo kepurėlės, vandens ir šiek tiek kantrybės. Sporoms patekus šalia tinkamų medžių, jos pradeda kurti ryšį su šaknimis ir ilgainiui suformuoja grybyną.
Svarbiausia – pasirinkti tinkamą vietą ir nepertraukinėti natūralaus proceso. Rezultatų gali tekti palaukti, bet sėkmės atveju turėsite savo derlių visai šalia namų. Tai puikus būdas suartėti su gamta ir patiems prisidėti prie miško gėrybių gausinimo.
Štai kodėl verta žinoti, kaip sėti grybus. Tai ne tik įdomi patirtis, bet ir galimybė džiaugtis baravykais ar kitais mėgstamais grybais be ilgo laukimo miške.
