Kava esant aukštam kraujospūdžiui daugeliui vis dar kelia nerimą. Vieni jos atsisako vos pamatę didesnius skaičius matuoklyje, kiti geria kaip įprasta ir nesuka galvos. Klausimas paprastas, bet atsakymas ne toks jau vienareikšmis, kaip dažnai manoma.
Portalui verywellhealth.com pateiktame komentare kardiologas Johnas Higginsas paaiškino, kaip kava veikia kraujospūdį, kam ji dažniausiai nekelia problemų ir kada verta būti atsargesniems. Jo atsakymas remiasi ne nuojauta, o tyrimais ir realia klinikine praktika.
Kofeinas trumpam pakelia spaudimą, bet ilgalaikis vaizdas kitoks
Kava esant aukštam kraujospūdžiui dažniausiai kelia baimę dėl kofeino. Ir ne be pagrindo – išgėrus kavos kraujospūdis gali trumpam pakilti. Tai ypač juntama tiems, kurie kavą geria retai arba yra jautresni kofeinui.
Tačiau, kaip aiškina kardiologas Johnas Higginsas, reguliarūs kavos gėrėjai dažniausiai išsiugdo toleranciją. Organizmas pripranta, todėl tas trumpalaikis pakilimas nebėra ryškus ir greitai praeina. Būtent dėl to ilgalaikiai stebėjimai rodo visai kitą vaizdą nei vienkartiniai matavimai po puodelio kavos.
Didelės apimties tyrimai nerado ryšio tarp įprasto kavos vartojimo ir padidėjusios hipertenzijos rizikos. Kai kuriais atvejais net pastebėta, kad reguliariai geriama kava siejama su šiek tiek mažesne rizika susirgti aukštu kraujospūdžiu, jei kiti veiksniai yra kontroliuojami.
Saugus kavos kiekis priklauso nuo bendros situacijos
Kalbant apie tai, kiek kavos galima gerti, kardiologas Johnas Higginsas pabrėžia kontekstą. Kava esant aukštam kraujospūdžiui dažniausiai nėra problema, jei spaudimas yra kontroliuojamas ir žmogus neturi ryškaus jautrumo kofeinui.
Daugumai žmonių vienas ar du puodeliai kavos per dieną laikomi saugiais. Kai kuriais atvejais toleruojami ir trys, tačiau tai jau priklauso nuo individualios reakcijos. Svarbu ne vien pats puodelių skaičius, bet ir tai, kaip organizmas į kavą reaguoja.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kofeino kiekis skiriasi priklausomai nuo kavos ruošimo būdo. Stipri juoda kava, espresas ar filtruota kava gali turėti labai skirtingą poveikį, todėl verta vertinti ne tik kiekį, bet ir stiprumą bei bendrą kofeino suvartojimą per dieną.
Tinkami įpročiai leidžia kavą gerti saugiau
shutterstock.com
Kava esant aukštam kraujospūdžiui dažniausiai tampa problema ne dėl paties gėrimo, o dėl to, kaip ir kada ji geriama. Smulkūs įpročiai gali turėti didesnę įtaką nei pats kavos puodelis, todėl verta juos įvertinti.
1. Kavos sudėtis turi reikšmę
Į kavą dedamas cukrus, saldūs sirupai ar riebus pienas didina bendrą apkrovą organizmui. Tokie priedai prisideda prie svorio augimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie ilgainiui gali paveikti ir kraujospūdį. Paprasta juoda kava arba kava su nedideliu kiekiu pieno dažniausiai yra saugesnis pasirinkimas.
2. Laikas, kada geriama kava, nėra smulkmena
Vėlyvą popietę ar vakare geriama kava gali sutrikdyti miegą. Prastas miegas tiesiogiai susijęs su didesniu kraujospūdžiu, net jei pats kofeino kiekis nėra didelis. Dėl to specialistai dažnai pataria kavą gerti iki ankstyvos popietės.
3. Kraujospūdžio matavimas po kavos gali klaidinti
Išgėrus kavos, kraujospūdis trumpam gali pakilti. Jei matuojama iškart po puodelio, rodmenys gali atrodyti blogesni nei yra iš tikrųjų. Jei norisi įvertinti tikrąją situaciją, matavimą geriau atlikti prieš kavą arba praėjus bent pusvalandžiui.
4. Reakcija į kofeiną yra individuali
Vieniems kava nesukelia jokio diskomforto, kitiems net ir nedidelis kiekis sukelia širdies plakimą ar nerimą. Tokiais atvejais verta sumažinti kiekį arba rinktis silpnesnę kavą. Organizmo signalai šioje vietoje yra patikimesni nei bendros rekomendacijos.
Pabaigai
Kava esant aukštam kraujospūdžiui nebūtinai turi tapti draudžiamu gėrimu. Tyrimai ir kardiologų įžvalgos rodo, kad saikingas vartojimas daugeliui žmonių nesukelia rimtų problemų, ypač jei kraujospūdis yra stebimas ir kontroliuojamas. Svarbiausia ne kraštutinumai, o supratimas, kaip kava veikia būtent jūsų organizmą.
Atsižvelgiant į kavos kiekį, stiprumą, gėrimo laiką ir individualią reakciją, šį įprotį dažnai galima išlaikyti be didesnės rizikos. Kai sprendimai remiasi ne baimėmis, o aiškia informacija, tampa lengviau rasti balansą tarp kasdienių malonumų ir sveikatos.