Puodelis kavos daugeliui prasideda dar prieš pirmą stiklinę vandens. Klausimas, ar kava sausina organizmą, kyla ne šiaip sau, nes poveikis jaučiamas gana greitai.
Kava sausina organizmą ne taip tiesiogiai, kaip ilgą laiką buvo manoma. Specialistai vis dažniau kalba apie kiekius, individualų jautrumą ir bendrą skysčių balansą, o ne apie vieną gėrimą atskirai.
Kava sausina organizmą ar prisideda prie skysčių balanso
Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas ar du puodeliai kavos per dieną gali būti įskaičiuojami į bendrą skysčių kiekį. Organizmas dalį kavos sudėties vis tiek pasisavina kaip skystį.
Kava sausina organizmą tada, kai jos suvartojama gerokai daugiau nei įprasta. Tokiu atveju ima veikti kofeino diuretinis poveikis, dėl kurio šlapinimasis tampa dažnesnis.
Kofeino kiekis lemia poveikį
Dauguma specialistų sutaria, kad iki 400 miligramų kofeino per dieną daugeliui suaugusiųjų nesukelia ryškaus skysčių netekimo. Tai atitinka maždaug du ar tris standartinius puodelius plikytos kavos.
Kava sausina organizmą labiau tada, kai vienu metu išgeriami keli stiprūs puodeliai arba renkamasi itin koncentruota kava. Espresso ar energiją žadantys kavos gėrimai dažnai turi daugiau kofeino, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kada diuretinis poveikis tampa juntamas
Diuretinis poveikis paprastai pasireiškia pasiekus apie 500 miligramų kofeino ribą. Tai jau keturi ar penki puodeliai kavos per trumpą laiką.
Žmonės, kurie kavą geria retai, dažniau pastebi, kad po puodelio tenka dažniau lankytis tualete. Organizmas prie kofeino prisitaiko, tačiau tolerancija pranyksta per kelias dienas be kavos.
Individualus jautrumas keičia vaizdą
Ne visi į kofeiną reaguoja vienodai. Vieniems net vienas puodelis gali sukelti ryškesnį poveikį, kiti gali išgerti daugiau ir nepajusti jokio skirtumo.
Kava sausina organizmą greičiau žmonėms, kurie kartu gauna kofeino ir iš kitų šaltinių. Šokoladas, energiniai gėrimai, arbata ar net kai kurie vaistai didina bendrą kofeino kiekį.
Kava kaip kasdienio ritualo dalis
Daugeliui kava reiškia ne tik kofeiną. Kvapas, skonis ir pats ruošimo procesas turi emocinę reikšmę, kuri veikia savijautą.
Be to, tyrimai sieja ilgalaikį kavos vartojimą su mažesne tam tikrų ligų rizika. Minimi geresni pažintiniai rodikliai, mažesnė tikimybė susirgti Parkinsono liga ar antro tipo diabetu.
Kada verta būti atsargesniems
Kava sausina organizmą labiau žmonėms, kurie jaučia kofeino šalutinius poveikius. Nerimas, širdies plakimo pojūtis ar miego sutrikimai dažnai rodo, kad kiekis per didelis.
Tokiais atvejais sprendimas paprastas. Mažesnės porcijos, silpnesnė kava arba variantai be kofeino leidžia išlaikyti ritualą be nemalonių pasekmių.
Kaip palaikyti gerą hidrataciją
Nors kava gali prisidėti prie skysčių balanso, vanduo išlieka pagrindiniu pasirinkimu. Tai ypač aktualu aktyviai judant, karštomis dienomis ar sergant.
Kad hidratacija nekeltų rūpesčių, padeda keli paprasti sprendimai:
- Šalia kavos išgerti stiklinę vandens
- Stebėti bendrą kofeino kiekį iš visų šaltinių
- Karštu metu gerti daugiau paprasto vandens
- Rinktis vandens gertuvę, kuri visada po ranka
- Paįvairinti vandenį vaisiais ar mėtomis, jei skonis pabosta
Šie įpročiai leidžia mėgautis kava neaukojant organizmo skysčių balanso.
Vanduo vis tiek lieka pagrindu
Net ir specialistai, pripažįstantys kavos indėlį į skysčių kiekį, pabrėžia vieną dalyką. Vanduo neturi konkurentų, kai kalbama apie hidrataciją.
Kava sausina organizmą tik tada, kai ji užima vandens vietą ir geriama be saiko. Subalansuotas požiūris leidžia išvengti kraštutinumų.
Išvada
Kava sausina organizmą ne savaime, o dėl pertekliaus ir didelio kofeino kiekio. Saikingai vartojama kava gali būti bendro skysčių balanso dalis, tačiau vanduo išlieka patikimiausiu pasirinkimu. Balansas tarp jų lemia, kaip jausis organizmas dienos pabaigoje.