Kefyras nuo seno laikomas sveikatai palankiu gėrimu – liaudies medicina jį vertino dėl virškinimą gerinančių savybių, o šiuolaikiniai dietologai dažnai mini kaip naudingą probiotikų šaltinį.
Tačiau verta žinoti, kad net ir toks maistingas produktas ne visiems tinka. Kai kuriais atvejais kefyras gali sukelti nemalonius pojūčius ar net pabloginti savijautą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kam nevartoti kefyro, remiantis tiek senolių patirtimi, tiek naujausiais sveikatos specialistų pastebėjimais. Sužinosite, kokie organizmo signalai gali rodyti, kad šio gėrimo geriau atsisakyti, ir kaip atpažinti, ar jis Jums tinka.
Pieno baltymų ir laktozės netoleravimas
Viena dažniausių priežasčių, kodėl verta vengti kefyro, yra pieno baltymų ar laktozės netoleravimas. Nors kefyre laktozės kiekis dėl fermentacijos sumažėja, jos vis tiek lieka tiek, kad jautresniems žmonėms gali sukelti diskomfortą.
Tokiais atvejais pasireiškia pilvo pūtimas, diegliai, viduriavimas ar pykinimas. Kai kuriems žmonėms problema slypi ne laktozėje, o piene esančiame baltyme – kazeine.
Organizmui jo netoleruojant, gali atsirasti ne tik virškinimo, bet ir odos problemų, pavyzdžiui, bėrimų ar niežulio.
Senolių praktikoje tokiems atvejams būdavo rekomenduojama kefyrą keisti raugintų daržovių sultimis ar kitais augaliniais probiotikų šaltiniais, kurie nesukelia pieno produktams būdingų reakcijų.
Virškinamojo trakto ligos ir jautrus skrandis
Kefyras – rūgštus produktas, todėl tam tikrų virškinamojo trakto ligų metu jis gali labiau pakenkti nei padėti.
Sergant gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, kefyro rūgštumas gali dirginti gleivinę ir skatinti rūgšties gamybą. Tai ypač aktualu ūminėje ligos stadijoje.
Panašiai ir esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui – kefyras gali sustiprinti rėmens pojūtį, deginimą gerklėje ar krūtinėje.
Tokiais atvejais gydytojai dažniausiai pataria rinktis švelnesnius, nerūgščius baltymų šaltinius ir kefyrą atidėti tolimesniam laikui, kol būklė pagerės.
Liaudies medicina siūlo paprastą principą – jei skrandis jautrus, rinktis mažiau rūgštų, vos parą raugintą kefyrą, arba visai pereiti prie kitų raugintų gėrimų, pavyzdžiui, avižų ar ryžių gėrimo.
Alergijos ir imuninės sistemos ypatumai
Nors kefyras dažnai minimas kaip imunitetą stiprinantis gėrimas, kai kuriems žmonėms jis gali sukelti nepageidaujamą reakciją.
Pieno produktų alergija – ne tas pats, kas netoleravimas, todėl jos simptomai gali būti daug stipresni: staigus tinimas, bėrimai, kvėpavimo sutrikimai ar net anafilaksija. Tokiu atveju kefyro vartojimas yra griežtai nerekomenduojamas.
Be to, esant autoimuninėms ligoms, kai imuninė sistema pernelyg aktyvi ir puola paties organizmo audinius, kefyras ne visada yra tinkamas pasirinkimas.
Nors mokslininkai šį ryšį dar tiria, kai kurie medikai pataria vengti probiotikų turinčių produktų, jei pastebimas simptomų paaštrėjimas.
Senoliai tokiu atveju dažnai rekomenduodavo kefyrą keisti žolelių nuovirais ar kitais, švelniai organizmą palaikančiais gėrimais, kad būtų išvengta nereikalingo imuninės sistemos dirginimo.
Nėštumas, vaikai ir senjorai
Kefyras gali būti vertingas gėrimas, tačiau tam tikrose gyvenimo situacijose jis turi būti vartojamas atsargiai. Nėščiosioms, ypač pirmąjį trimestrą, gydytojai kartais rekomenduoja riboti labai rūgštų kefyrą, nes jis gali skatinti pykinimą ar rėmenį.
Be to, svarbu rinktis tik šviežią, patikimos kilmės produktą, kad būtų išvengta galimos mikrobinės taršos.
Mažiems vaikams, ypač iki vienerių metų, kefyras nerekomenduojamas dėl dar nevisiškai susiformavusios virškinimo sistemos ir galimo alergijų išsivystymo.
Šio amžiaus tarpsnyje probiotikai dažniau siūlomi per specialius, kūdikiams skirtus mišinius ar gydytojo parinktus papildus.
Senjorams, kurių virškinimo sistema jau natūraliai silpnesnė, kefyro rūgštumas ir baltymų kiekis kartais gali sukelti diskomfortą ar pasunkinti esamas virškinimo problemas.
Tokiu atveju rekomenduojama rinktis mažiau rūgštų kefyrą arba vartoti jį mažesniais kiekiais.
Apibendrinimas – kaip priimti tinkamą sprendimą
Kefyras – maistingas ir sveikatai naudingas gėrimas, tačiau jis tinka ne visiems. Jei pastebite, kad po jo vartojimo jaučiatės prastai, verta įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus ir, prireikus, pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu.
Svarbiausia – nebijoti ieškoti alternatyvų. Raugintų daržovių sultys, augaliniai jogurtai ar kiti probiotikų turintys produktai gali suteikti panašią naudą, bet nesukelti nemalonių reakcijų.
Į savo mitybą žvelkite kaip į kelionę – stebėkite, kas Jums tinka, ir rinkitės tai, kas suteikia energijos bei geros savijautos. Tinkamai pasirinktas maistas gali būti ne tik sotus, bet ir tapti kasdienės geros savijautos dalimi.
