Kenksmingos populiarios trąšos – tai tema, apie kurią dažnas sodininkas sužino tik tada, kai augalai pradeda silpti, o derlius neatitinka lūkesčių.
Nors iš pirmo žvilgsnio jos atrodo veiksmingos, ilgainiui žala gali būti didesnė nei nauda.
Dalis jų trukdo dirvos mikroorganizmų veiklai, išbalansuoja natūralų maistinių medžiagų pasiskirstymą ir net slopina augalų gebėjimą pasisavinti maistą. Ilgalaikiai padariniai dažnai pastebimi tik kitą sezoną.
Didžiausia problema – tai natūralios trąšos, kurios atrodo saugios ir naudingos, bet naudojamos netinkamai.
Atrodo, kad tai paprasta ir „žalia“ pagalba augalams, bet per dažnai ar netinkamai naudojant, jos gali sukelti rimtų bėdų.
Populiariausios trąšos, kurios gali pakenkti
Kai kurios natūralios trąšos tapo beveik kasdienybe sodininkų praktikoje. Apie jas kalbama kaip apie saugų, ekologišką būdą stiprinti augalus, tačiau ne visada įvertinami šalutiniai poveikiai.
Pelenai, kiaušinių lukštai ar kavos tirščiai – tai priemonės, kurias daug kas pila į lysves vos atšilus orams. Tačiau kiekviena jų turi savo „bet“, apie kurį verta žinoti prieš naudojant.
1. Medienos pelenai
Medžio pelenai dažnai laikomi universalia trąša – jie šarmina dirvą, praturtina ją kalciu ir kaliu. Tačiau būtent dėl to jie gali pridaryti daug žalos, jei naudojami per dažnai arba netinkamoje vietoje.
Per daug pelenų išbalansuoja dirvožemio pH ir slopina kai kurių mikroelementų pasisavinimą – ypač geležies, magnio ir fosforo.
Dėl to augalai ima gelsti, lėtėja augimas, atsiranda dėmių ant lapų. Be to, šarminėje dirvoje lengviau plinta kai kurios grybelinės ligos.
2. Kiaušinių lukštai
Tai viena iš populiariausių natūralių trąšų, dažnai naudojama kaip kalcio šaltinis. Susmulkinti kiaušinių lukštai gali padėti pagerinti dirvožemio struktūrą, ilgainiui papildyti kalciu ir net atbaidyti kai kuriuos kenkėjus, pavyzdžiui, šliužus.
Tačiau jų veikimas labai lėtas – lukštai skaidosi per kelis mėnesius ar net ilgiau. Jei jų primaišoma per daug, jie gali užkimšti žemės paviršių, trukdyti drėgmei ir orui patekti prie šaknų.
Tokiu atveju, vietoj naudos, dirva ima „uždusti“, o daigai pradeda skursti.
3. Kavos tirščiai
Kavos tirščiai dažnai naudojami kaip natūrali trąša – jie turi azoto, gali pagerinti dirvos struktūrą ir net pritraukti naudingus sliekus.
Daug kas juos beria prie daržovių ar maišo į kompostą, tikėdamiesi greito poveikio.
Tačiau jų rūgštumas ir tanki konsistencija kelia pavojų. Jei tirščių dedama per daug, jie gali sutankinti viršutinį dirvos sluoksnį, trukdyti vandens ir oro patekimui.
Be to, pernelyg rūgšti aplinka netinka daugeliui daržovių – ypač pomidorams ir salotoms.
4. Per dažnai naudojamas žolių raugas
Žolių raugas – stipri, azoto turtinga priemonė, kuri dažnai rekomenduojama kaip natūrali alternatyva cheminėms trąšoms. Teisingai naudotas, jis skatina augimą ir stiprina augalų imunitetą.
Tačiau kai jis pilamas per dažnai ar neatskiedus vandeniu, gali sudeginti augalų šaknis, paskatinti lapų garbanojimąsi, net augalo žūtį.
Be to, nuolat naudojant raugą be kontrolės, dirvoje gali kauptis pernelyg daug azoto – o tai išbalansuoja visą mitybos grandinę.
5. Šviežias mėšlas
Nors mėšlas laikomas viena iš seniausių ir natūraliausių trąšų, šviežias mėšlas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Jis stipriai koncentruotas, turintis daug amoniako ir agresyvių mikroorganizmų, kurie gali pažeisti augalų šaknis ar net perduoti ligas.
Be to, šviežias mėšlas skatina piktžolių dygimą ir gali išplauti kalį bei kitus svarbius mikroelementus iš dirvos.
Jis ypač pavojingas naudoti arti jauno daigo – šaknys jautriai reaguoja į per didelę trąšų koncentraciją. Todėl mėšlą būtina kompostuoti mažiausiai 6 mėnesius, kol jis taps saugiu ir vertingu priedu dirvai.
Kaip trąšas naudoti teisingai?
Trąšos – net ir natūralios – gali būti tiek pagalba, tiek problema. Svarbiausia ne tik žinoti, ką naudojame, bet ir kaip dažnai, kada ir kokiomis sąlygomis. Net geriausios priemonės tampa žalingos, jei naudojamos be saiko.
Kiekviena dirva skirtinga, todėl tai, kas padeda vienam darže, nebūtinai tiks kitam. Stebėk augalus, jų augimą, lapų spalvą ir bendrą būklę – tai geriausias rodiklis, ar pasirinktas variantas nėra kenksmingos populiarios trąšos.
Pagrindiniai trąšų naudojimo principai:
- Naudokite mažiau, bet dažniau. Verčiau pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti augalų reakciją. Jei reikia – papildysite vėliau.
- Tręškite ryte arba vakare. Saulėtomis dienomis venkite trąšas naudoti per pietus – ypač skystas. Tai apsaugos lapus nuo nudegimų.
- Nepilkite ant visiškai sausos žemės. Prieš tręšimą žemę verta šiek tiek sudrėkinti – taip apsaugomos šaknys nuo pažeidimų.
- Neskubėkite maišyti kelių priemonių iš karto. Palaukite, kol suveiks viena, tik tada įvertinkite, ar reikia kitos.
- Laikykitės reguliarumo. Geriau tręšti rečiau, bet pastoviai – taip augalai auga tolygiai ir stabiliai.
Šių principų laikymasis padeda ne tik išvengti problemų, bet ir išlaikyti sveiką dirvožemį ilgam. O svarbiausia – tai leidžia augalams natūraliai stiprėti, o ne būti priklausomiems nuo nuolatinių „paskatinimų“.
Išvada
Kenksmingos populiarios trąšos ne visada atrodo pavojingai. Daugelis jų – tai buityje naudojamos, iš pažiūros nekaltos medžiagos, kurios pateko į daržininkystės rutiną iš senų laikų ar socialinių tinklų patarimų. Tačiau svarbiausia – ne kas naudojama, o kaip ir kiek.
Net natūrali priemonė gali pakenkti, jei naudojama be saiko ar netinkamomis sąlygomis. Šarminės, rūgščios ar per stiprios trąšos gali ilgam sutrikdyti dirvos balansą, o augalai – ne tik nepradžiugins derliumi, bet ir taps silpnesni.
Tad prieš berdami, pilstydami ar barstydami į lysves tai, kas „visiems padeda“ – stabtelėkite. Mažiau dažnai reiškia daugiau, o geriausia trąša vis dar lieka: sveika žemė, saikas ir nuolatinis stebėjimas.