Kai kurie augalai sprogsta žiedais jau gegužės pradžioje, o kiti – lyg užstrigę. Lapai sveiki, stiebai tvirti, bet žiedų vis nėra.
Ir nors iš pradžių kaltiname orus ar netinkamą vietą, problema gali būti visai kita – augalai vėluoja žydėti, nes jiems trūksta vienos labai svarbios medžiagos.
Tai dažna situacija tiek pradedančių, tiek patyrusių daržininkų gretose. Net jei trąšos naudojamos, dirva atrodo derlinga, o augalas iš pažiūros sveikas – žydėjimo gali nebūti mėnesių mėnesiais.
Tokiu atveju verta atidžiau pažvelgti ne tik į augalo išvaizdą, bet ir į tai, kas vyksta po žeme – kokios medžiagos jam prieinamos ir ko tiksliai trūksta, kad galėtų pereiti į žydėjimo fazę.
Būtent šioje vietoje pasirodo viena labai dažnai pamirštama, bet būtina maistinė medžiaga, kurios stoka dažnai lieka nepastebėta – net kai viskas atrodo gerai.
Be jo žydėjimas sustoja – kas tai?
Fosforas. Būtent ši maistinė medžiaga dažniausiai yra kaltininkė, kai augalai vėluoja žydėti.
Nors apie azotą kalbame dažnai – jis atsakingas už lapų ir stiebų augimą – fosforas yra tas, kuris tiesiogiai dalyvauja žiedų formavimosi procese.
Kai fosforo trūksta, augalas auga lėtai, jo šaknys silpnesnės, o žiedpumpuriai nesusidaro arba susidaro labai vėlai.
Kartais augalas atrodo sveikas, bet žydėti nepradeda – tai dažnas signalas, kad trūksta būtent fosforo, ne kitų medžiagų.
Ypač tai pastebima pavasarį, kai dirva dar vėsi, o fosforas tampa sunkiai pasisavinamas. Net jei jo dirvoje yra – augalas jo paprasčiausiai „neima“.
Todėl kartais sprendimas slypi ne papildomame tręšime, o geresniame sąlygų sudaryme jam pasisavinti tai, kas jau yra.
Kaip suprasti, kad augalui trūksta fosforo?
Ne visi augalai iš karto parodo, kad jiems kažko trūksta. Kai augalai vėluoja žydėti, dažnai pirmieji ženklai būna subtilūs – ne žiedų stoka, o spalvos pakitimas, lėtesnis augimas ar net keistas lapų atspalvis.
Fosforo stygius dažniausiai pasireiškia ne per vieną dieną, todėl būtina stebėti augalus atidžiau.
Dažnai žmonės painioja tai su šviesos ar šilumos trūkumu, tačiau yra keli gana aiškūs požymiai, kurie gali išduoti tikrąją priežastį.
Būdingi fosforo trūkumo požymiai:
- Lapai tampa melsvai žalsvi ar net su violetiniu atspalviu.
- Augimas sulėtėja, stiebai tampa ploni.
- Šaknų sistema silpnėja, jos mažai išsišakoja.
- Žiedų formavimasis sustoja arba smarkiai vėluoja.
- Net ir pasodinti sveiki daigai atrodo lyg „užmigę“.
Jei pastebite šiuos požymius, verta ne skubėti tręšti viskuo iš eilės, o tiksliai nustatyti, ar problema tikrai susijusi su fosforu.
Tam padeda ne tik išvaizdos stebėjimas, bet ir žvilgsnis į dirvožemio sudėtį – ypač pavasarį, kai fosforas sunkiai pasiekiamas šaltoje, šlapioje žemėje.
Ką daryti, jei augalai vėluoja žydėti dėl fosforo trūkumo?
Pirmiausia – neverta panikuoti. Fosforo trūkumas išsprendžiamas gana paprastai, tik svarbu nesugadinti situacijos per stipriomis cheminėmis trąšomis. Reikia švelnaus, bet tikslaus veiksmo.
Vienas iš paprasčiausių sprendimų – naudoti natūralias, lėtai veikiančias trąšas. Kaulamilčiai ar kompostas iš žuvies likučių – natūralūs fosforo šaltiniai, kurie maitina augalus ilgą laiką. Tai saugu ir sode, ir šiltnamyje.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į dirvos temperatūrą. Jei pavasaris vėsus, augalai tiesiog negali pasiimti fosforo iš dirvos, net jei jo pakanka. Tokiu atveju padeda nedidelis dirvos pašildymas – pavyzdžiui, naudojant agroplėvelę ar mulčią.
Kita svarbi detalė – dirvos pH. Jei žemė per rūgšti, fosforas tampa neprieinamas. Lengvas kalkinimas gali išspręsti šią problemą ir padėti augalams atgauti jėgas.
Svarbiausia – stebėti, reaguoti švelniai ir nesistengti išspręsti visko per vieną dieną. Kai fosforas atsistato, žydėjimas dažnai prasideda vos per kelias savaites.
Išvados – kai žiedų dar nėra, bet viltis jau arti
Kai augalai vėluoja žydėti, tai nebūtinai reiškia, kad jie silpni ar blogai prižiūrimi. Dažnai užtenka vienos nedidelės korekcijos – papildyti fosforo atsargas, pagerinti sąlygas dirvoje – ir augalas vėl sugrįžta į savo natūralų ritmą.
Stebėjimas, kantrybė ir tikslūs sprendimai – tai, kas leidžia augalams ne tik išaugti, bet ir sužydėti tada, kai labiausiai to laukiate. O kartais – net gražiau nei tikėjotės.
