Vos baigus pietus, mintys ima suktis ne apie kavą, o apie saldų kąsnį. Net tada, kai maisto buvo pakankamai, viduje lieka keistas jausmas. Daugeliui kyla tas pats klausimas, kodėl po valgio norisi saldaus, nors alkis lyg ir dingo.
Dažnas tai nurašo silpnai valiai, bet kūnas dažnai siunčia visai kitą signalą. Jis ne prašo saldumyno dėl malonumo. Jis bando kompensuoti tai, ko negavo anksčiau.
Rytas dažnai nulemia visą dieną
Vienas dalykas dažnai lieka nepastebėtas. Tai pirmas dienos valgymas. Jei ryte maistas labai lengvas arba jo visai nebuvo, organizmas tą prisimena ilgiau nei atrodo.
Kai pusryčiuose trūksta baltymų, energija kyla greitai, bet taip pat greitai ir krenta. Tada po pietų kūnas ieško greito sprendimo. Cukrus tam tinka idealiai.
Tai paaiškina, kodėl saldaus norisi net po sočių pietų. Problema slypi ne pietų lėkštėje, o keliomis valandomis anksčiau.
shutterstock.com
Baltymai veikia tyliai, bet stabiliai
Baltymai dažnai atrodo nuobodūs. Jie nesuteikia greito malonumo, bet padaro kitą svarbų darbą. Jie lėtina virškinimą ir padeda išlaikyti pastovesnį energijos lygį.
Kai baltymų trūksta, cukraus lygis kraujyje kyla ir krenta aštriau. Tokie svyravimai ir sukelia stiprų potraukį saldumynams. Ne dėl skonio, o dėl poreikio.
Net nedidelis baltymų kiekis ryte gali pakeisti dienos eigą. Kūnas tampa ramesnis, o noras saldaus pasirodo rečiau.
Kodėl sotumas ne visada reiškia pusiausvyrą
Sotumas ir pusiausvyra nėra tas pats. Galima būti sočiam, bet neaprūpintam. Ypač tada, kai valgymas buvo paremtas daugiausia angliavandeniais.
Tokiu atveju skrandis pilnas, bet energijos kreivė jau leidžiasi žemyn. Kūnas tai jaučia greičiau nei protas. Saldus maistas tampa greitu atsaku.
Tai paaiškina, kodėl net po didelės porcijos kyla noras desertui. Tai ne įprotis, o reakcija.
Miegas daro didesnę įtaką nei atrodo
Jei naktis buvo trumpa ar nerami, kitą dieną kūnas veikia taupymo režimu. Energijos reikia daugiau, bet jos gauti sunkiau.
Tokioje būsenoje smegenys ieško greičiausio kuro. Cukrus tampa patraukliausiu variantu. Ne dėl silpnumo, o dėl fiziologijos.
Be to, miego trūkumas keičia alkio ir sotumo signalus. Todėl saldus maistas atrodo patrauklesnis nei įprastai.
Dirbtiniai saldikliai gali suklaidinti
Atrodo logiška rinktis produktus be cukraus. Tačiau dirbtiniai saldikliai kartais duoda priešingą efektą. Saldus skonis be energijos siunčia painius signalus.
Smegenys tikisi kalorijų, bet jų negauna. Po kurio laiko atsiranda dar stipresnis noras tikro saldaus maisto. Dažnai tai nutinka po pagrindinio valgymo.
Dėl to saldintas jogurtas ar gėrimas be cukraus ne visada padeda sumažinti potraukį. Kartais jis jį tik atideda.
Kaip sumažinti norą saldaus po valgio
Sprendimas dažniausiai slypi ne draudimuose, o nedideliuose pokyčiuose. Jie veikia ramiai ir be spaudimo.
Naudingiausi žingsniai:
- Įtraukti baltymų jau ryte
- Valgyti lėčiau ir geriau sukramtyti
- Nepamiršti skaidulų pietų metu
- Gerti pakankamai vandens
Šie dalykai neatrodo įspūdingi, bet jų poveikis juntamas greitai. Saldus nebedomina taip stipriai.
Ką daryti, kai noras vis tiek kyla
Net ir laikantis visų patarimų, noras saldaus gali pasirodyti. Tai normalu. Svarbu ne kovoti, o pasirinkti sąmoningai.
Vaisius, jogurtas su riešutais ar keli datulių gabalėliai veikia švelniau nei sausainiai ar saldainiai. Jie suteikia saldumą be staigaus kritimo.
Toks pasirinkimas nekuria kaltės jausmo ir leidžia judėti toliau be kraštutinumų.
Kūnas kalba paprastai
Kai supranti, kodėl po valgio norisi saldaus, situacija tampa aiškesnė. Tai ne charakterio savybė ir ne įprotis, kurį reikia laužyti. Tai signalas.
Jis dažnai pasako apie rytą, miegą ar valgymo balansą. Išgirdus jį be spaudimo, sprendimai atsiranda natūraliai. Ir tada saldus tampa pasirinkimu, o ne būtinybe.