Daugelis iš mūsų po sočių pietų pajunta staigų energijos nuosmukį. Tačiau mokslininkai sutaria, kad vos 15 minučių lengvo judėjimo iškart pavalgius gali padaryti tai, ko nepadaro net intensyvios treniruotės vėliau vakare.
Vaikščiojimo nauda organizmui šiuo konkrečiu laiku yra tiesiogiai susijusi su medžiagų apykaitos procesais. Užuot leidę kūnui pereiti į visišką ramybės būseną, mes padedame jam efektyviau apdoroti gautas kalorijas. Tai ypač aktualu dirbantiems biuruose, kur po pietų pertraukos dažniausiai vėl grįžtama prie kompiuterio ekrano.
Cukraus kiekio kraujyje stabilizavimas
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl verta pakilti nuo kėdės iškart po valgio, yra gliukozės kontrolė. Pavalgius, ypač jei maiste buvo angliavandenių, cukraus kiekis kraujyje natūraliai šokteli į viršų. Kasa turi išskirti didelį kiekį insulino, kad šį cukrų suvaldytų.
Jei tuo metu judame, mūsų raumenys pradeda naudoti šią gliukozę kaip kurą. Tai reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje kyla kur kas nuosekliau, išvengiant staigių šuolių ir kritimų. Ilgainiui tai padeda apsaugoti organizmą nuo atsparumo insulinui vystymosi ir mažina 2 tipo diabeto riziką.
Lietuvos medikai pastebi, kad net ir lėtas pasivaikščiojimas sode ar aplink biurų pastatą veikia geriau nei papildomi maisto papildai cukraus kontrolei. Tai natūralus mechanizmas, kurį mums suteikė gamta, bet kurį dažnai pamirštame dėl sėdimo gyvenimo būdo.
Virškinimo sistemos aktyvavimas
Dažnai skundžiamės pilvo pūtimu, sunkumo jausmu ar lėtu virškinimu. Fizinis aktyvumas po valgio stimuliuoja žarnyno peristaltiką – raumenų susitraukimus, kurie stumia maistą virškinimo traktu. Tai leidžia maistui judėti sklandžiau ir greičiau, todėl mažėja tikimybė pajusti nemalonius simptomus.
Lietuvos dietologai pabrėžia, kad net ir lėtas pasivaikščiojimas gryname ore skatina geresnę kraujotaką virškinimo organuose. Kai kraujas cirkuliuoja efektyviau, skrandis ir žarnynas geriau pasisavina vitaminus bei mineralus iš suvartoto maisto.
Be to, toks judėjimas padeda išvengti refliukso problemų. Užuot gulėjus horizontalioje padėtyje, kuri skatina skrandžio rūgščių kilimą į viršų, vertikali padėtis ir judėjimas padeda išlaikyti viską savo vietose. Tai paprastas mechaninis sprendimas, kurio nauda virškinimui yra neabejotina.
Širdies sveikata ir kraujospūdžio reguliavimas
Reguliarus vaikščiojimas stiprina širdies raumenį ir gerina kraujagyslių elastingumą. Net ir tokios trumpos distancijos, kartojamos kasdien, prisideda prie bendros širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermės. Tai ypač svarbu mūsų šalies gyventojams, kurių mityboje vis dar gausu riebių ir sočių patiekalų.
Kai vaikštome, kraujospūdis šiek tiek pakyla, tačiau po veiksmų jis nukrenta iki žemesnio lygio nei buvo prieš tai. Tai natūralus būdas ‘treniruoti’ savo kraujagysles reaguoti į pokyčius. Ilgainiui tai padeda kontroliuoti hipertenziją ir mažina insulto bei infarkto tikimybę.
Vaikščiojimo nauda organizmui taip pat apima ir cholesterolio lygio reguliavimą. Judėjimas skatina ‘gerojo’ cholesterolio gamybą, kuris valo arterijas nuo apnašų. Vos 15 minučių gali atrodyti mažai, bet per savaitę tai susideda į beveik dvi valandas gryno aktyvumo.
Psichologinė pusiausvyra ir streso mažinimas
Pietų pertrauka dažnai yra vienintelis laikas dienoje, kai galime visiškai atsiriboti nuo darbinių užduočių. Trumpas pasivaikščiojimas lauke padeda ‘perkrauti’ smegenis. Grynas oras ir aplinkos pakeitimas skatina endorfinų – laimės hormonų – išsiskyrimą.
Daugelyje Lietuvos įmonių skatinama kultūra, kurioje darbuotojai kartu išeina pasivaikščioti. Tai ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir stiprina socialinius ryšius bei komandinę dvasią. Grįžę po tokio pasivaikščiojimo žmonės jaučiasi kūrybiškesni ir mažiau įsitempę.
- Mažėja kortizolio – streso hormono – lygis.
- Gerėja koncentracija ir protinis darbingumas.
- Suteikiama proga pailsinti akis nuo ekranų.
- Skatinamas geresnis miegas naktį dėl natūralios šviesos poveikio dieną.
Energijos lygio pakėlimas popietės metu
Dauguma žmonių apie 14 ar 15 valandą pajunta energijos nuosmukį, kurį bando malšinti trečiu puodeliu kavos ar saldumynais. Tačiau 15 minučių pasivaikščiojimas po pietų veikia kur kas efektyviau ir ilgiau.
Kai judame, organizmas prisotinamas deguonimi, o tai tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Padidėjęs deguonies kiekis kraujyje padeda išlikti žvaliems ir produktyviems iki pat darbo dienos pabaigos. Tai pigiausias ir sveikiausias energijos šaltinis, kurį galime rasti tiesiog už savo biuro durų.
Šis įprotis taip pat padeda sureguliuoti cirkadinį ritmą. Buvimas dienos šviesoje, net jei dangus apsiniaukęs, padeda smegenims suprasti, koks dabar paros metas. Tai užtikrina lengvesnį užmigimą vakare ir geresnę miego kokybę.
Kaip paversti tai tvariu įpročiu?
Svarbiausia yra nuoseklumas, o ne intensyvumas. Jums nereikia bėgti ar skubėti – užtenka malonaus, vidutinio tempo žingsniavimo. Lietuviškas oras neturėtų būti kliūtis, nes tinkama apranga leidžia mėgautis pasivaikščiojimu tiek žiemą, tiek rudenį.
Jei dirbate iš namų, nustatykite sau taisyklę: padėjus šakutę, iškart apsiauti batus. Tai turėtų tapti tokiu pat automatiniu veiksmu kaip dantų valymas. Jei esate biure, pasiūlykite kolegoms ‘vaikščiojančius susirinkimus’ – tai puikus būdas derinti darbą ir sveikatą.
Pradėkite jau šiandien. Tie 15 minučių po pietų yra jūsų investicija į sveikesnę ateitį, geresnę nuotaiką ir ilgaamžiškumą. Tai mažiausia kaina, kurią galime sumokėti už tai, kad mūsų kūnas mums padėkotų po dešimties ar dvidešimties metų.