Daugeliui daržininkų kyla klausimas, kodėl žydi svogūnai, kai visai neseniai jie dar ramiai augo lysvėje. Staiga vietoj lapų – aukštas žiedkotis ir baltas žiedas viršuje. Atrodo gražiai, bet tai aiškus ženklas: svogūnas nutarė nebeterpti galvos, o ruošiasi sėti.
Kai svogūnas pradeda žydėti, derlius dažniausiai suprastėja. Galvutė nebeauga, o visas jėgas augalas skiria žiedui. Toks svogūnas būna mažesnis, sumedėjęs, netinkamas laikyti – greitai genda ir praranda skonį.
Pagrindinė žydėjimo priežastis – stresas. Tai gali būti staigus atšalimas, karščio banga, nereguliarus laistymas ar netinkama veislė. Svogūnas pajunta, kad sąlygos prastėja, ir skuba išleisti žiedą – kad bent paliktų sėklų.
Laimei, to galima išvengti. Toliau apžvelgsime pagrindines priežastis, kodėl svogūnai žydi, ir kaip iš anksto užkirsti tam kelią.
Kodėl svogūnai pradeda žydėti?
Kai svogūnai ima leisti žiedkočius, daugelis daržininkų stebisi – juk viskas iki tol atrodė gerai. Tačiau kodėl žydi svogūnai, dažnai paaiškinama tuo, kad augalas jaučia grėsmę ir skuba subrandinti sėklas. Tai – natūralus išgyvenimo mechanizmas, o ne netikėta mutacija.
Svogūnas iš esmės yra dvejų metų augalas. Pirmaisiais metais jis turėtų auginti galvą, o antraisiais – žydėti.
Tačiau tam tikros sąlygos gali jį „apgauti“, kad žiema jau praėjo, ir dabar metas daugintis. Dažniausiai tai nutinka dėl staigių orų svyravimų ar netinkamos sodinimo praktikos.
Be oro, svogūnams jautrūs ir drėgmės, dienos ilgumo, bei sodinimo iš rinkinių (t. y. svogūnėlių) veiksniai.
Kuo daugiau streso patiria augalas – tuo labiau tikėtina, kad jis nebeformuos galvos, o siųs energiją į žiedą.
Dažniausios priežastys, kodėl svogūnai žydi:
- Per anksti pasodinti svogūnai patiria šaltį, kuris „primena“ žiemą – tai suaktyvina žydėjimą.
- Staigūs karščio bangos ar oro pokyčiai taip pat sukelia stresą, ypač kai po vėsumos seka šiluma.
- Nereguliarus laistymas – ilgi sausringi periodai, po kurių gausiai palaistoma, sukuria šoką augalui.
- Per dideli svogūnų rinkiniai (sėjinukai) jau būna „subrendę“ ir linkę greičiau žydėti.
- Netinkamos veislės pasirinkimas – kai kuriems svogūnams žydėti užtenka menkiausio streso.
Kai kurie iš šių veiksnių gali veikti kartu – pavyzdžiui, šaltas pavasaris ir sausra, arba netikęs rinkinių pasirinkimas ir prasta veislė. Kuo mažiau streso patiria svogūnas, tuo didesnė tikimybė, kad jis sėkmingai suformuos galvą, o ne žiedą.
Kaip išvengti svogūnų žydėjimo?
Norint, kad svogūnai nesuskubėtų žydėti, svarbiausia – stabilios ir augalui palankios sąlygos. Didžiausia klaida – per anksti pasodinti svogūnai, kurie patiria šaltį.
Todėl svarbu neskubėti: palaukite, kol dirvožemis sušils, o naktys nebekris žemiau +5 °C. Jei vis dėlto pasodinta per anksti, verta pridengti daigus agroplėvele – tai sumažina streso tikimybę.
Tinkamas veislių pasirinkimas taip pat daro didelę įtaką. Lietuvoje, kur pavasariai dažnai permainingi, vertėtų rinktis boltui atsparias veisles arba sėti svogūnus iš sėklų, o ne iš didelių svogūnėlių.
Sėjinukai, nors ir auga lėčiau, kur kas rečiau žydi nei rinkiniai, kurie jau gali būti „perbrendę“.
Reguliarus, tolygus laistymas yra dar vienas svarbus faktorius. Jei svogūnams ilgai trūksta drėgmės, o paskui jie gausiai palaistomi, augalas patiria šoką.
Kad to išvengtumėte, palaikykite vienodą dirvos drėgmę ir naudokite mulčią – jis padeda išlaikyti pastovią temperatūrą ir drėgmę šaknų zonoje.
Galiausiai, svarbu stebėti savo daržą – svogūnai dažnai siunčia ženklus dar prieš išleidžiant žiedkotį. Jei pastebite, kad stiebas tankėja ar iš centro pradeda augti tiesus, kietas ūglis, jį galima nupjauti kuo anksčiau.
Nors tai pilnai neapsaugos nuo žydėjimo pasekmių, bet padės sumažinti žalą derliui.
Ką daryti, jei svogūnai jau pradėjo žydėti?
Jeigu svogūnai jau išleido žiedkotį, jų sustabdyti visiškai nepavyks. Tačiau dar galima sumažinti žalą ir išspausti naudos iš to, kas liko. Svarbiausia – nelaukti per ilgai.
Nupjaukite žiedkotį kuo anksčiau.
Vos tik pastebite augantį tiesų stiebą iš svogūno centro, nupjaukite jį prie pagrindo. Tai gali padėti augalui dar kiek auginti galvą ir sulėtinti žydėjimo procesą.
Naudokite sužydėjusius svogūnus iš karto.
Tokie svogūnai netinka laikymui – jie greitai genda, suminkštėja, todėl geriausia juos suvartoti nedelsiant kaip šviežius svogūnus salotose ar termiškai apdorotuose patiekaluose.
Panaudokite ir žiedus.
Svogūnų žiedai yra valgomi – jie turi švelnų, kiek aštroką skonį. Galite juos berti į salotas ar naudoti kaip dekoratyvų priedą ant įvairių patiekalų.
Sužydėję svogūnai – tai ne pasaulio pabaiga. Svarbiausia reaguoti greitai ir nesitikėti ilgalaikio laikymo. O kitą sezoną, pasinaudoję patirtimi, jau galėsite lengviau jų apsaugoti nuo žydėjimo.
Kaip išvengti žydėjimo ateityje
Svarbiausia, ką verta išsinešti iš šio patyrimo – svogūnų žydėjimą galima sumažinti ar net visai išvengti. Tai reiškia ne tik atidžiau rinktis veisles, bet ir stebėti orų prognozes prieš sodinimą.
Jeigu pavasaris šaltas ir permainingas, geriau luktelėti savaitę, nei paskui netekti viso derliaus.
Taip pat naudinga įvertinti, ar jūsų sodinami svogūnėliai nėra per dideli. Kuo jie didesni, tuo labiau tikėtina, kad jau „susikaupė“ žydėjimui.
Jei tik įmanoma – rinkitės mažesnius arba auginkite iš sėklų, ypač jei gyvenate vietovėje, kur orai dažnai keičiasi.
Ir galiausiai – nebijokite stebėti, bandyti ir mokytis. Kiekvieni metai skirtingi, bet kuo daugiau žinių ir patirties sukaupiate, tuo lengviau suprasti, kaip reaguoja jūsų daržas.
Net jei šiemet keli svogūnai ir sužydo, kitą kartą jau žinosite, kaip jų nuo to apsaugoti.
Išvada
Svogūnų žydėjimas – vienas iš tų reiškinių, kuris gali nustebinti net patyrusius daržininkus. Tačiau žinant, kodėl žydi svogūnai, galima ne tik išvengti didžiausių klaidų, bet ir išsaugoti dalį derliaus.
Stebėjimas, tinkamas laikas ir sąlygų stabilumas – pagrindiniai žingsniai į sveikus, sultingus svogūnus, o ne žiedynus. Kuo anksčiau pastebėsite požymius ir imsitės veiksmų, tuo mažiau nuostolių patirsite.