Konservuotos pupelės dažnai laukia spintelėje kaip atsarginis variantas, bet retas susimąsto, kiek iš tiesų jos duoda organizmui. Vieniems tai greitas sprendimas po darbo, kitiems – būdas sutaupyti, o treti vis dar abejoja, ar toks maistas gali būti vertingas.
Įdomu tai, kad mitybos specialistai į konservuotas pupeles žiūri kur kas palankiau nei dauguma pirkėjų. Tinkamai pasirinktos, jos gali tapti ne tik patogiu, bet ir naudingu kasdienio raciono papildymu.
Konservuotos pupelės vertinamos ne tik dėl patogumo
Didžiausias konservuotų pupelių privalumas, jos jau paruoštos. Nereikia mirkyti, virti ar planuoti iš anksto, o tai ypač gelbsti, kai laiko trūksta.
Tačiau patogumas nėra vienintelė priežastis, kodėl jos dažnai atsiduria mitybos specialistų rekomendacijose. Konservuotos pupelės išlaiko didelę dalį maistinių medžiagų, kurios būdingos ir sausoms ankštinėms.
Svarbu tai, kad jos prieinamos beveik kiekvienam. Kaina dažnai mažesnė nei mėsos ar žuvies, o sotumas, panašus.
Kuo konservuotos pupelės naudingos organizmui
Ankštinės, net ir konservuotos, yra vienas stipriausių augalinio baltymo šaltinių. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie mažina mėsos kiekį ar ieško alternatyvų.
Jose taip pat daug skaidulų, kurios padeda ilgiau jaustis sočiai. Dėl to konservuotos pupelės dažnai pasitarnauja svorio kontrolei, net jei tikslas nėra lieknėjimas.
Dar viena stiprybė – mineralai. Pupelėse randama kalio, magnio, geležies, o kai kurios rūšys išsiskiria ir folio rūgštimi, reikalinga kraujodarai.
Širdis, žarnynas ir cukraus balansas
Mitybos tyrimuose ankštinės dažnai siejamos su palankesniais širdies rodikliais. Tirpios skaidulos padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
Žarnynui konservuotos pupelės taip pat naudingos. Jos veikia kaip maistas gerosioms bakterijoms, kurios palaiko virškinimo sistemos balansą.
Dar vienas svarbus aspektas – cukraus lygis kraujyje. Dėl žemo glikeminio indekso pupelės nesukelia staigių šuolių, todėl tinka ir žmonėms, stebintiems gliukozės rodiklius.
Ne visos konservuotos pupelės vienodos
Nors nauda akivaizdi, verta atkreipti dėmesį į etiketes. Kai kurios konservuotos pupelės gali turėti nemažai druskos.
Jei yra galimybė, verta rinktis variantus be pridėtinio cukraus ir su mažesniu natrio kiekiu. Paprastas triukas, pupeles perplauti po tekančiu vandeniu, taip sumažinant druskos kiekį.
Skirtingos rūšys taip pat pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl verta jas kaitalioti.
Populiariausi pasirinkimai:
- juodosios pupelės, tinkančios salotoms ir troškiniams;
- avinžirniai, kurie puikiai dera su daržovėmis ar trintomis sriubomis;
- baltosios pupelės, dažnai naudojamos lengvesniems patiekalams;
- lęšiai, kurie ypač sotūs ir greitai pritaikomi.
Kaip konservuotas pupeles įtraukti dažniau
Daugelis jas prisimena tik ruošiant sriubas, bet galimybių gerokai daugiau. Konservuotos pupelės lengvai prisitaiko prie skirtingų virtuvių ir skonių.
Jos tinka salotoms, makaronams, daržovių troškiniams ar net pusryčių patiekalams. Kai kurie žmonės jas trina į užtepėles ar naudoja kaip pagrindą augaliniams kotletams.
Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti. Tokiu būdu konservuotos pupelės nustoja būti atsarginiu maistu ir tampa nuolatiniu pasirinkimu.
Išvada
Konservuotos pupelės tikrai nėra kompromisas tarp skonio ir sveikatos. Jos patogios, nebrangios ir, tinkamai pasirinktos, gali duoti daug naudos organizmui. Tai vienas paprasčiausių būdų praturtinti mitybą baltymais, skaidulomis ir svarbiais mineralais be didelių pastangų.