Lėta kraujotaka – viena tų būklių, kurios ilgai lieka nepastebėtos. Iš pradžių atrodo, kad tiesiog trūksta miego ar jėgų, bet laikui bėgant atsiranda šąlančios galūnės, mieguistumas, o net ir trumpas pasivaikščiojimas gali išvarginti. Tai ženklas, kad organizmui trūksta deguonies ir kraujas nepasiekia visų audinių taip, kaip turėtų.
Kraujotaka – tai sistema, nuo kurios priklauso širdies darbas, smegenų veikla, raumenų jėga ir net oda. Kai kraujas teka laisvai, kūnas gauna pakankamai maistinių medžiagų, o kai sistema sulėtėja, kiekviena ląstelė ima „dusti“. Gera žinia ta, kad šį procesą galima suaktyvinti visiškai natūraliai, be vaistų – pakanka kelių kasdienių įpročių, kurie atgaivina visą organizmą.
Kodėl sulėtėja kraujotaka
Kraujotaka silpnėja dėl kelių priežasčių. Viena dažniausių – per mažas judėjimas. Ilgas sėdėjimas, ypač prie kompiuterio ar automobilyje, sulėtina veninę kraujotaką, todėl kraujas kaupiasi kojose. Antra priežastis – netinkama mityba. Per daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos storina kraują ir silpnina kraujagyslių sieneles.
Ne mažiau svarbus ir stresas. Kai ilgai būname įsitempę, kraujagyslės susitraukia, o širdis dirba įtampoje. Pridėkime dar skysčių trūkumą – kai kraujas tirštėja, širdis turi pumpuoti stipriau, todėl viskas dar labiau apsunksta.
Simptomai dažniausiai pasireiškia palaipsniui. Šąlančios rankos ir kojos, blyški oda, galvos svaigimas ar nuovargis be aiškios priežasties. Kai kraujotaka silpsta, žaizdos gyja lėčiau, o vakare gali atsirasti kojų sunkumas ar tinimas. Tokie ženklai rodo, kad organizmas prašo pagalbos.
Judėjimas – natūralus kraujotakos variklis
Fizinis aktyvumas – paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas pagerinti kraujotaką. Net jei sportas nepatinka, judėjimą galima įtraukti į kasdienybę visai lengvai. Vos 20–30 minučių greito ėjimo per dieną stiprina širdį, gerina venų tonusą ir mažina kojų tinimą.
Jei daug laiko praleidžiate sėdėdami, stenkitės kas valandą pajudėti: pakilti nuo kėdės, pasukti čiurnas, kelis kartus atsistoti ant pirštų galų. Tai aktyvina raumenis ir padeda išstumti kraują iš kojų atgal į širdį.
Labai naudingi ir lengvi tempimo pratimai – jie ne tik atpalaiduoja raumenis, bet ir leidžia kraujui lengviau pasiekti smulkiausius kapiliarus. Ryte ar vakare skirkite bent kelias minutes kaklo, pečių, rankų ir kojų tempimui. Tai greitas būdas suteikti kūnui daugiau deguonies ir energijos.
Maistas, kuris skatina gerą kraujotaką
Kraujotakos gerinimas natūraliai prasideda nuo mitybos. Maistas gali būti tiek vaistas, tiek problema – viskas priklauso nuo pasirinkimų. Kad kraujas tekėtų laisvai, svarbu įtraukti maisto produktus, kurie palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Riebi žuvis – lašiša, skumbrė ar sardinės – aprūpina organizmą omega-3 riebalais, kurie mažina uždegimą ir padeda išlaikyti kraują skystesnį.
Uogos ir citrusiniai vaisiai – turi daug antioksidantų ir vitamino C, stiprina kraujagyslių sieneles ir gerina kapiliarų pralaidumą.
Riešutai ir sėklos – migdolai, linų sėmenys, moliūgų sėklos suteikia magnio, kuris padeda atsipalaiduoti kraujagyslėms ir reguliuoja spaudimą.
Tamsiai žalios daržovės – špinatai, brokoliai, kopūstai – praturtina organizmą folio rūgštimi ir geležimi, padedančia gaminti kraujo ląsteles.
Ciberžolė ir imbieras – natūralūs šildantys prieskoniai, kurie gerina kraujo tekėjimą, mažina uždegiminius procesus ir skatina deguonies tiekimą.
Be to, reikėtų nepamiršti vandens. Kai organizmui trūksta skysčių, kraujas tampa tirštesnis, todėl širdis turi dirbti stipriau. 6–8 stiklinės vandens per dieną – paprastas būdas palaikyti gerą cirkuliaciją.
Žolelės ir natūralūs papildai
Gamta siūlo keletą stiprių sąjungininkų, galinčių padėti atkurti normalią kraujotaką. Vienas geriausiai žinomų – ginkmedis. Jo ekstraktas gerina kraujo tėkmę smegenyse, padeda kovoti su galvos svaigimu, pagerina atmintį ir dėmesio koncentraciją.
Gudobelė stiprina širdies raumenį, padeda išlaikyti normalų spaudimą ir pagerina kraujagyslių elastingumą. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie jaučia širdies silpnumą ar nuovargį.
Imbieras ir kajeno pipiras skatina kraujo apytaką ir padeda sušilti, kai organizmas jaučia energijos trūkumą. Jie aktyvina medžiagų apykaitą, todėl naudingai veikia visą sistemą. Nedidelis kiekis jų maiste ar arbatoje suteikia kūnui daugiau jėgų.
Šias žoleles galima naudoti kaip arbatą, prieskonius ar natūralius papildus. Svarbu vartoti saikingai – stipresnės koncentracijos preparatus reikėtų derinti su gydytojo rekomendacijomis.
Poilsis ir streso mažinimas
Stresas tiesiogiai veikia kraujotaką. Dėl įtampos padidėja kortizolio kiekis, kraujagyslės susitraukia, o širdis dirba per greitai. Todėl labai svarbu rasti laiko atsipalaidavimui. Padeda gilus kvėpavimas, ramūs pasivaikščiojimai ar net kelios minutės tylos per dieną.
Kokybiškas miegas taip pat būtinas. Naktį širdis dirba tolygiau, kraujospūdis stabilizuojasi, o kraujotaka atsistato. Verta miegoti bent 7–8 valandas, einant ilsėtis ne vėliau nei vidurnaktį.
Apibendrinimas
Kraujotakos gerinimas natūraliai – tai nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai, kurie ilgainiui duoda stiprų rezultatą. Kasdienis ėjimas, sąmoningas kvėpavimas, šiltas imbiero gėrimas ar sauja riešutų gali atrodyti smulkmena, bet būtent iš jų susideda sveikesnis gyvenimas.
Kai kraujas teka laisvai, kūnas gauna daugiau deguonies, pagerėja energijos lygis, o mintys tampa aiškesnės. Natūralūs sprendimai leidžia stiprinti organizmą švelniai, be šalutinio poveikio. Todėl jei norite vėl jaustis žvaliai ir lengvai, pradėkite nuo mažų, paprastų dalykų – jūsų kūnas greitai atsidėkos.