Pelargonijos šiemet žydi taip, kad net praeiviai stabteli pažiūrėti. Kaimynė, kuri visada augina tas pačias gėles, net susigėdo – sako, jos visai nežydi, o mano pilnos žiedų. Tada ir pasipylė klausimai: kuo tręšti pelargonijas, kada ir kaip?
Paslaptis paprasta – jokios pirktinės chemijos. Tiesiog kelios natūralios, namuose randamos priemonės, kurias įmaišau į žemę ar naudoju laistymui. Ne tik skatina žiedų gausą, bet ir stiprina pačius augalus.
Tuo geriausia dalintis – nes kartais viena sena močiutės gudrybė veikia geriau nei brangiausias pirkinys iš sodo centro.
Kada pelargonijoms labiausiai reikia trąšų ir kodėl
Pelargonijos iš pažiūros atrodo nereiklios, bet jei nori žiedų gausos – reikia pataikyti su tręšimo momentu. Pirmas svarbus laikas yra po persodinimo – tada augalas ima auginti šaknis, stiebus ir formuoti žiedinius pumpurus. Be papildomų medžiagų viskas vyksta lėčiau.
Antras etapas – aktyvaus žydėjimo metas. Kai pelargonijos jau išleidusios pirmus žiedus, jos ima naudoti daug jėgų, todėl be palaikymo iš žemės greitai išsenka. Jei tokiu metu gaus tinkamų maistinių medžiagų, žydėjimas nesustos net iki rudens.
Svarbiausia – netręšti per dažnai. Per daug trąšų gali paskatinti lapų augimą, bet ne žiedų. Todėl svarbu žinoti, kuo tręšti pelargonijas, bet dar svarbiau – kada ir kiek.
Veiksmingiausios natūralios priemonės
Trąšos nebūtinai turi būti pirktinės – daugelis veiksmingų medžiagų slepiasi mūsų virtuvėje ar komposto dėžėje. Pelargonijos mėgsta šilumą ir saulę, bet tam, kad skleistų gausius žiedus, joms reikia papildomo impulso – fosforo, kalio ir šiek tiek azoto. Natūralūs šaltiniai šių medžiagų veikia lėčiau, bet stabiliau ir neperkrauna šaknų.
Labai sarbu naudoti tas priemones, kurios ne tik maitina, bet ir nesukelia puvimo ar pelėsio. Kai kurios buitinės „trąšos“ veikia per stipriai, todėl pelargonijoms reikia švelnesnių, bet turtingų variantų.
Tinkamai parinkta natūrali trąša pagerina žemės struktūrą ir padeda gėlei pasisavinti daugiau iš to, ką jau turi.
Štai keli išbandyti būdai, kuo tręšti pelargonijas, kad jos žydėtų be pertraukų:
- Pelenai. Nedidelis kiekis medžio pelenų sumaišomas su žemėmis – puikus fosforo ir kalio šaltinis.
- Kiaušinių lukštai. Sutraiškyti lukštai įmaišomi į dirvą – kalcis stiprina stiebus ir padeda žiedų formavimuisi.
- Bananų žievės nuoviras. Užpilti karštu vandeniu ir palaikyti parą – gautu skysčiu laistyti kartą per savaitę.
- Kavos tirščiai. Nedidelis kiekis įmaišomas į žemę – lengvas azoto šaltinis, bet nepadauginkit.
- Raugintas vanduo. Vandenyje mirkytos žolės ar dilgėlės veikia kaip švelni kompleksinė trąša.
Šios priemonės skatina ilgalaikį žydėjimą, o augalas atrodo gyvybingas visą sezoną. Svarbiausia – naudoti reguliariai, bet atsargiai. Jei pelargonija pradeda džiūti ar per daug „lapuotis“, tai ženklas, kad reikia truputį pristabdyti.
Kaip dažnai tręšti ir kaip suprasti, kad pelargonijai viskas tinka
Pelargonijos, kaip ir žmonės, geriausiai jaučiasi tada, kai visko gauna nei per daug, nei per mažai. Natūralias trąšas geriausia naudoti kartą per 7–10 dienų. Jei tręšiate pelenais ar lukštais, pakanka vos kartą per mėnesį. Svarbiausia – stebėti, kaip augalas reaguoja.
Kai viskas tinka, pelargonija leidžia stiprius, bet ne per ilgas stiebus, lapai būna sodriai žali, o žiedų – vis daugiau. Jei pradeda leisti tik lapus, o žiedų nėra – gali būti per daug azoto. Jei lapai šviesėja ar ima kristi – gali trūkti fosforo ar kalio.
Geriau mažiau, bet nuosekliai. Natūralios priemonės veikia švelniai, todėl rezultatas ne visada matomas iš karto. Bet praėjus kelioms savaitėms, žydėjimas tampa akivaizdžiai intensyvesnis, o pati pelargonija – stipresnė, sveikesnė ir atsparesnė sausrai ar ligoms.
Išvados: mažas pokytis – daug žiedų
Kartais viskas, ko reikia pelargonijai, yra ne brangi trąša, o šiek tiek dėmesio ir paprasta natūrali pagalba. Naudojant namines priemones, kurios maitina, stiprina ir nekrauna perteklinės chemijos, pelargonijos ne tik geriau žydi, bet ir ilgiau gyvuoja.
Jei dar kyla klausimas, kuo tręšti pelargonijas – atsakymas slypi paprastume. Pelenai, lukštai, banano žievelė ar dilgėlės gali padaryti daugiau nei daugelis tikisi. Ir kai žiedai pabyra vienas po kito – kaimynai tikrai paklaus, ką dėjai į žemę.
