Kalbant apie mitybą ir širdį, dažnai kyla paprastas klausimas, kuri mėsa naudingiausia sveikatai. Vieni mėsos vengia visiškai, kiti jos neatsisako nė dienai. Tiesa slypi kažkur per vidurį ir ji mažiau apie pačią mėsą, o daugiau apie pasirinkimus, kiekius ir paruošimą.
Kardiologai pastebi, kad problema dažniausiai ne mėsa kaip tokia, bet tai, kaip dažnai ir kokia forma ji atsiduria lėkštėje. Mėsa gali būti ir naudinga, ir žalinga. Skirtumas slypi detalėse.
Ne visa mėsa veikia širdį vienodai
Raudona mėsa ilgą laiką buvo vertinama prieštaringai. Vieni ją laikė būtinu baltymų šaltiniu, kiti kaltino dėl širdies ligų. Kardiologų požiūris kiek ramesnis.
Svarbu ne gyvūnas, o konkreti mėsos dalis. Riebalų kiekis lemia daugiau nei pavadinimas. Liesesnė mėsa sukelia mažesnę apkrovą kraujagyslėms ir cholesterolio balansui.
Iš jautienos palankesnės liesos išpjovos, ypač nugarinė ar užpakalinė dalis. Kiauliena taip pat turi gerų pasirinkimų, pavyzdžiui, nugarinė ar išpjova, jei pašalinami matomi riebalai.
shutterstock.com
Ką rodo vitaminų ir mineralų skirtumai
Mėsa vertinama ne tik dėl baltymų. Skirtingos rūšys suteikia skirtingų maistinių medžiagų. Kiauliena pasižymi didesniu B grupės vitaminų kiekiu, kurie svarbūs nervų sistemai ir energijai. Jautiena išsiskiria geležimi, vitaminu B12 ir cinku, reikalingais kraujodarai ir imunitetui.
Tai reiškia, kad pasirinkimas gali priklausyti nuo individualių poreikių. Vienam trūksta geležies, kitam aktuali nervų sistemos parama. Viena mėsa nėra universaliai geresnė už kitą.
Kiekis keičia viską
Kardiologai pabrėžia paprastą dalyką. Net ir geriausia mėsa tampa problema, kai jos per daug. Didelės porcijos, ypač kasdien, didina sočiųjų riebalų suvartojimą, o tai ilgainiui veikia kraujagysles.
Sveikatai palankesnis požiūris grindžiamas saiku. Mėsa tampa vienu iš lėkštės elementų, o ne jos centru. Daržovės, ankštiniai ir pilno grūdo produktai padeda subalansuoti bendrą poveikį.
Paruošimo būdas svarbesnis nei daugelis galvoja
Net liesa mėsa gali prarasti naudą, jei paruošiama netinkamai. Aukšta temperatūra ir stiprus apkepimas skatina junginių susidarymą, kurie siejami su uždegiminiais procesais organizme.
Palankesni būdai:
- Kepimas orkaitėje vidutinėje temperatūroje
- Troškinimas
- Garinimas
- Lėtas kepimas, leidžiantis riebalams nutekėti
Tokie metodai išsaugo maistines medžiagas ir sumažina nepageidaujamų medžiagų kiekį.
Grilis ir keptuvė reikalauja atsargumo
Mėsa ant stiprios ugnies skamba viliojančiai, bet čia slypi rizika. Perdegę paviršiai ir tamsios plutelės siejamos su junginiais, kurie nepalankūs širdžiai.
Jei mėsa kepama ant grilio, verta rinktis žemesnę temperatūrą ir neleisti jai pridegti. Paprasti marinatai su citrina ar actu padeda sumažinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę.
Ar verta visiškai atsisakyti raudonos mėsos
Dalis žmonių jaučiasi geriau sumažinę jos kiekį, kiti nemato poreikio atsisakyti visiškai. Kardiologų požiūriu, visiškas draudimas nėra būtinas daugumai sveikų žmonių.
Svarbiau tai, kaip mėsa dera bendrame mitybos paveiksle. Kai ji valgoma rečiau, paruošiama paprastai ir derinama su augaliniu maistu, rizika ženkliai mažėja.
Ką iš tiesų sako kardiologai
Atsakymas į klausimą, kuri mėsa naudingiausia sveikatai, nėra vienas konkretus produktas. Naudingiausia tampa ta mėsa, kuri:
- Yra liesa
- Valgoma saikingai
- Paruošiama švelniai
- Derinama su daržovėmis ir skaidulomis
Tai dažnai nustebina, nes nėra vieno stebuklingo pasirinkimo. Sprendimas slypi ne etiketėje, o įpročiuose.
Kaip atrodo subalansuotas požiūris
Mėsa gali likti mitybos dalimi ir kartu nekenkti širdžiai. Tam nereikia sudėtingų taisyklių ar kraštutinumų. Pakanka atidžiau rinktis dalis, porcijas ir paruošimą.
Ilgainiui organizmas pats parodo, kas jam tinka. Lengvesnis sotumas, stabilesnė energija ir geresni tyrimų rodikliai dažnai tampa geriausiu patvirtinimu, kad pasirinkta kryptis veikia.