Medelių apsauga nuo graužikų kiekvieną pavasarį tampa aktuali ne tik sodininkams, bet ir visiems, kurie turi sodybą ar bent vieną vaismedį kieme.
Kai gamta bunda, žievė dar švelni ir sultinga – tikras skanėstas stirnoms, kiškiams ar net smulkiems kenkėjams. Užtenka vos vieno graužimo, kad medis sunyktų ar nebeatsigautų visą sezoną.
Liaudiški būdai, kuriuos naudojo dar mūsų seneliai, grįžta į daržus. Vienas efektyviausių – natūralus mišinys su kalkėmis, moliu ir pelenais. Jis ne tik atbaido graužikus, bet ir apsaugo nuo saulės, šalnų bei žievės ligų.
Toliau – apie tai, kaip šis paprastas mišinys veikia, kodėl jis toks efektyvus ir kaip jį pasigaminti patiems.
Kodėl šis mišinys saugo geriau nei daugelis purškalų?
Medelių apsauga nuo graužikų nereiškia tik graužikų atbaidymo – tai visapusiška barjero funkcija. Molio ir kalkių mišinys padengia kamieną tarsi šarvais, neleisdamas prieiti nei smulkiems kenkėjams, nei stambesniems žvėrims.
Tokį mišinį žmonės naudojo dar tada, kai jokių purškalų ar cheminių repelentų nebuvo. Ir ne be reikalo – kalkės apsaugo nuo mikroorganizmų, molis sulaiko drėgmę, o medžio pelenai pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis.
Kai kamienas padengtas šiuo sluoksniu, jis tampa mažiau patrauklus stirnoms ir kiškiams. Be to, balta spalva apsaugo nuo ankstyvo saulės nudegimo, kuris pavasarį dažnai pažeidžia trapias žieves.
Kaip pasigaminti ir užtepti mišinį žingsnis po žingsnio
Medelių apsauga nuo graužikų prasideda nuo tinkamai paruošto mišinio. Nors receptų yra keli, pagrindas visada panašus – kalkės, molis ir kartais – medžio pelenai.
Reikės:
- 2 dalys gesintų kalkių,
- 1 dalis molio (geriausia natūralaus, ne techninio),
- Tiek vandens, kad masė būtų kaip tiršta grietinė,
- 1 sauja medžio pelenų (nebūtina, bet naudinga).
Viską gerai išmaišykite. Tepkite ant sausų, švarių medelių kamienų – nuo pat apačios iki pirmųjų šakų. Geriausia tai daryti sausu oru, kad sluoksnis greitai sukietėtų ir nepradėtų trupėti.
Šis mišinys laikosi gana ilgai – jei negausiai lyja, dažnai išsilaiko visą vasarą. Esant smarkioms liūtims ar jei matosi nubrozdinimai, galima pakartoti tepimą.
Kokius medžius būtina tepti pirmiausia ir kodėl
Ne visi medžiai vienodai patrauklūs graužikams, tačiau kai kurių žievė ypač vilioja zuikius ir stirnas. Todėl svarbu žinoti, kam reikia apsaugos skubiausiai – būtent šie medeliai dažniausiai nukenčia pirmieji.
1. Obelys ir kriaušės.
Šie tradiciniai vaismedžiai yra tikra klasika lietuviškuose soduose. Tačiau jų žievė – viena iš mėgstamiausių graužikų užkandžių. Ypač pavojinga, kai sniegas dengia žolę, o gyvūnai ieško kitų maisto šaltinių.
2. Jauni vaismedžiai.
Kuo medis jaunesnis, tuo jo kamienas gležnesnis. Dar nesutvirtėjusi žievė yra lengvai pažeidžiama ne tik kenkėjų, bet ir temperatūrų svyravimų. Net nedidelis pažeidimas gali sulėtinti augimą ar visiškai sugadinti medelį.
3. Dekoratyviniai medžiai su lygia žieve.
Tokie kaip klevai ar kai kurie slyvų porūšiai, jų šviesi ir lygi žievė dažnai nukenčia ne tik nuo gyvūnų, bet ir nuo saulės nudegimų bei šalčio skilinėjimų.
Tokius medžius tepti pirmiausia – tai ne tik apsauga nuo graužimo, bet ir būdas išlaikyti jų sveikatą, išvengti nudegimų bei skatinti sklandų augimą.
Ypač kai šaltasis sezonas pereina į pavasarį, ši priemonė tampa būtinybe.
Medelių tepimas kalkių mišiniu veikia geriau nei plastikiniai gaubtai
Nors plastikinės kamienų apsaugos yra plačiai naudojamos, jos turi nemažai trūkumų, kurių dažnai nepastebime. Tuo tarpu liaudiškas būdas – tepti kamieną specialiu mišiniu – yra universalesnis ir natūralesnis sprendimas.
Plastikiniai vamzdeliai dažnai sulaiko drėgmę, todėl po jais kaupiasi kondensatas. Tokia aplinka palanki pelėsiui, grybeliams, o ir žievė po jais ima minkštėti, skilinėti. Tai – tarsi atviras kvietimas infekcijoms.
Tepant kalkių ir molio mišiniu, medis tarsi padengiamas kvėpuojančia apsaugine plėvele. Ji atspindi saulės šviesą, saugo nuo staigių temperatūros pokyčių ir natūraliai atbaido graužikus. Tokia danga neslopina natūralaus medžio gyvenimo ritmo.
Be to, į šį mišinį galima įmaišyti medžio pelenų ar net augalinių ekstraktų, kurie sustiprina repelentinį poveikį. Tai leidžia sukurti apsaugą, kuri kinta kartu su orais, tačiau vis tiek išlieka veiksminga ir ilgam.
Kada tepti medelius, kad apsauga būtų veiksmingiausia
Tepimo laikas turi lemiamą reikšmę – per anksti padengtas medis dar gali būti paveiktas šalnų, o per vėlai – jau bus pažeistas graužikų ar saulės.
Pirmasis tinkamas momentas – kai tik nutirpsta sniegas, o dienos tampa pliusinės, bet naktimis dar laikosi šalnos. Tuomet medis dar nėra visiškai aktyvus, bet žievė jau ima šilti. Tokiu metu apsauginis sluoksnis efektyviausiai sustabdo temperatūrinius šuolius ir žievės skilinėjimą.
Jei pavasaris šiltas ir žiemos žala menka, galima tepti ir balandžio pradžioje. Tačiau kuo anksčiau apsaugosite medelius, tuo mažesnė tikimybė, kad stirnos ar kiškiai suspės jų pažeisti.
Kartais verta pakartoti tepimą ir vasaros viduryje, ypač jei matomi pažeidimai arba jei po stipraus lietaus dalis mišinio nusiplovė.
Toks papildomas sluoksnis ne tik saugos nuo kenkėjų, bet ir padės žievei greičiau regeneruotis.
Kodėl verta rinktis natūralų būdą, kai medelių apsauga nuo graužikų tampa būtina
Pavasaris – tai metas, kai medžiai pradeda naują augimo ciklą. Būtent tada jiems labiausiai reikia mūsų pagalbos.
Medelių apsauga nuo graužikų nėra tik sodo estetika – tai reali būtinybė, jei norime išvengti žievės pažeidimų, augimo sulėtėjimo ar net medelio žūties.
Renkantis tarp plastikinių gaubtų, chemikalų ir natūralių mišinių, vis dažniau atsigręžiama į senolių patikrintus būdus.
Ir ne be priežasties – kalkių, molio ir pelenų mišinys leidžia medžiui kvėpuoti, prisitaikyti prie kintančių sąlygų, o kartu atbaido graužikus be papildomo streso aplinkai.
Šis būdas yra pigus, lengvai įgyvendinamas ir ilgalaikis. Vienas teisingai užteptas sluoksnis gali apsaugoti visam sezonui, o prireikus – paprasta atnaujinti.
