Melasa ilgą laiką buvo apeinama – dėl savo išvaizdos ir saldumo daugeliui ji kėlė abejonių. Tačiau ši tamsi, tiršta medžiaga turi daugiau naudos, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Melasos trąšos augalams vis dažniau naudojamos ekologiniuose daržuose ir soduose. Tai ne tik natūralus energijos šaltinis dirvožemiui, bet ir tikras augalų žydėjimo skatintojas.
Tinkamai panaudota melasa pagerina žemės mikroflorą, stiprina augalų atsparumą ligoms ir skatina ryškesnį žiedų bei vaisių formavimąsi
Vis daugiau daržininkų pastebi – naudojant melasą, rezultatai pranoksta lūkesčius.
Kas yra melasa ir kodėl ji naudinga augalams?
Melasa – tai tirštas, tamsus skystis, likęs iš cukrinių runkelių ar cukranendrių perdirbimo. Nors ilgą laiką naudota tik gyvulių pašarui, šiandien ji vis plačiau vertinama kaip vertinga natūrali trąša.
Melasos trąšos augalams išsiskiria tuo, kad ne maitina tiesiogiai augalus, o suaktyvina žemėje gyvenančius mikroorganizmus.
Būtent jų veikla pagerina dirvos struktūrą, išlaisvina maistingąsias medžiagas ir padeda augalams įsišaknyti tvirčiau.
Be to, melasoje gausu kalio – mineralo, kuris itin svarbus žydėjimui, vaisių mezgimui ir bendram augalo atsparumui. Todėl ji ypač naudinga pomidorams, paprikoms, agurkams ir žydintiems augalams.
Melasos sudėtyje yra ne tik cukrų, bet ir kalcio, magnio, geležies, B grupės vitaminų bei organinių rūgščių – visa tai prisideda prie augalų gyvybingumo.
Tačiau svarbiausia – natūrali jos kilmė ir suderinamumas su ekologine žemdirbyste.
Kaip naudoti melasą tręšimui, kad augalai klestėtų
Melasa augalams – ne tik natūralus cukraus šaltinis, bet ir būdas paskatinti dirvožemio gyvybę. Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu žinoti, kaip ir kada ją naudoti.
Naudojimo būdai:
- Skiedimas vandeniu – populiariausias būdas. 1 valgomasis šaukštas melasos ištirpinamas 1 litre šilto vandens. Šiuo mišiniu laistoma dirva kartą per 2 savaites.
- Naudojimas su komposto arbata – į komposto arbatą įpilama šiek tiek melasos (maždaug 1 šaukštas 10 litrų), kad paskatintų naudingų mikroorganizmų dauginimąsi.
- Purškimas ant lapų – naudojama itin silpna koncentracija (1 arbatinis šaukštelis 1 litrui vandens). Purškiama anksti ryte arba vakare.
Pirmą kartą naudojant, verta išbandyti nedidelį kiekį – stebėti augalų reakciją ir, jei viskas gerai, naudoti reguliariai.
Melasa ypač naudinga pavasarį, kai augalai pradeda aktyvų augimą, ir vasaros viduryje, kai reikia papildomo pastiprinimo.
Svarbu: naudoti tik nesieros apdorotą(unsulfured) melasą, skirtą ne techninėms reikmėms, o maistui ar ekologiniam ūkiui.
Melasa padeda naikinti kenkėjus natūraliai
Melasa – tai saldi, tamsi cukraus gamybos atlieka, kuri tampa netikėtu sąjungininku kovoje su sodo kenkėjais. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip paprastas saldus skystis, melasa gali keisti visą mikroklimatą aplink augalus.
Patekus į dirvą, melasa skatina aktyvesnį naudingų mikroorganizmų dauginimąsi. Šie mikroorganizmai išskiria junginius, kurie mažina augalus puolančių kenkėjų populiaciją.
Tai tarsi natūralus barjeras – dirva tampa gyvesnė, o jos kvapas ir struktūra – nepatraukli vabzdžiams.
Be to, šaknys, kurios auga tokiame dirvožemyje, pasisavina daugiau maisto medžiagų. Tada augalai patys tampa stipresni ir mažiau vilioja amarus, tripses, baltasparnius bei kitus siurbiančius kenkėjus. Jie paprasčiausiai renkasi silpnesnius taikinius.
Naudojant melasą svarbu nepersistengti. Tirpalas turėtų būti silpnas – apie 1 šaukštas litrui vandens. Juo galima palaistyti augalus arba apipurkšti jų lapus.
Kartojant kas porą savaičių, kenkėjų žymiai sumažėja be jokios chemijos.
Kiek dažnai naudoti melasą – nepersistenkite
Nors melasa laikoma natūralia priemone, dažnas ir per gausus jos naudojimas gali duoti priešingą efektą. Dirvožemis, kuriame per daug cukraus, gali pradėti rūgti ar net trukdyti augalų šaknims kvėpuoti. Todėl svarbu laikytis saiko – geriau rečiau, bet reguliariai.
Sodininkai dažniausiai melasą naudoja kartą per 2–3 savaites. Toks dažnumas leidžia palaikyti aktyvią mikroorganizmų veiklą dirvoje ir stiprinti augalų imunitetą, tačiau neperkrauna dirvožemio saldžiosiomis medžiagomis.
Jei naudojamas tirpalas laistymui, jis neturėtų būti stipresnis nei 1 arbatinis šaukštelis litrui vandens.
Rinkitės stebėjimo kelią – jei augalai atrodo stiprūs, dirva kvepia šviežiai, o kenkėjų mažėja, vadinasi, melasa naudojama tinkamu ritmu.
Jei pradeda rastis pelėsis ar nemalonus kvapas, reikėtų padaryti pertrauką.
Apibendrinimas: melasa – daugiau nei saldus priedas
Melasa darže – tai ne tik papildas, bet ir stiprus sąjungininkas kovojant su kenkėjais. Ji natūraliai keičia dirvos mikroflorą, suaktyvindama naudingas bakterijas, kurios padeda augalams apsiginti nuo nepageidaujamų vabzdžių.
Reguliariai naudojama melasa gali padėti augalams tapti atsparesniems ligoms, o jų šaknų sistema – stipresnė. Visa tai lemia geresnį derlių ir mažesnį poreikį cheminėms priemonėms.
Svarbiausia – naudoti maistinę, nesieražalią melasą ir laikytis saiko. Tai paprasta priemonė, kuri gali iš esmės pakeisti požiūrį į natūralią sodo priežiūrą.
