Kasdienis įprotis, kuris daugelį metų buvo laikytas sveiku, gali turėti ir tamsiąją pusę. Tyrimai rodo, kad net ir tokie natūralūs gėrimai kaip arbata gali slėpti pavojų – ne dėl vienos priežasties.
Nors daugelis vertina ją už atpalaiduojantį poveikį ir antioksidantus, nauji duomenys rodo, jog tam tikromis sąlygomis ji gali tapti rizikingu pasirinkimu.
Arbata – tai ne tik šiluma ir ramybė puodelyje. Priklausomai nuo rūšies, paruošimo būdo ar net augimo sąlygų, ji gali nešti pavojų sveikatai – ypač jei geriama dažnai ar netinkamai. Aptarsime, kokias rizikas atskleidė mokslininkai ir ką svarbu žinoti, kad arbata išliktų naudinga, o ne kenksminga.
Gali sukelti pavojingą nosies ar stemplės pažeidimą
Įprasta manyti, kad kuo karštesnė arbata – tuo sveikesnė. Tačiau šis įprotis gali pridaryti žalos.
Otorinolaringologai pastebi, kad per karštas gėrimas dirgina nosiaryklės gleivinę, išplečia kapiliarus ir kai kuriems žmonėms netgi sukelia nosies kraujavimus. Dažniausiai tai nutinka žiemą, kai organizmas jautresnis temperatūros svyravimams.
Dar rimtesnė rizika – stemplės gleivinės pažeidimai. Nors tyrėjai diskutuoja, ar karšta arbata tiesiogiai sukelia vėžį, yra pagrįstų įtarimų, jog reguliarus labai karšto skysčio vartojimas gali ilgainiui didinti stemplės vėžio tikimybę.
Todėl ekspertai rekomenduoja palaukti bent 5–7 minutes po užplikymo, kad arbata atvėstų iki saugesnės – 50–60°C – temperatūros.
Fluoras ir kaulų sveikata: kiek arbatos jau per daug?
Nors puodelis arbatos dažnai asocijuojasi su sveikata, persistengus galima susidurti su netikėtais padariniais.
Per stipri arbata, ypač kai geriama dideliais kiekiais, gali sukelti vadinamąją skeleto fluorizę. Tai būklė, kai organizme kaupiasi per daug fluoro – medžiagos, kuri randama ir arbatžolėse. Rezultatas? Trapūs dantys, silpnėjantys kaulai, lūžiai.
Pavyzdžiui, viena moteris, apie kurią rašyta mokslinėje literatūroje, daugiau nei dešimtmetį kasdien gėrė labai stiprią arbatą, naudodama iki 150 pakelių per savaitę. Galiausiai jai buvo diagnozuota kaulų fluorizė.
Nors tai – kraštutinis atvejis, ekspertai pataria gerti ne daugiau nei 4–5 puodelius arbatos per dieną, o stiprumą laikyti saikingą. Tai ypač svarbu vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai jautresni.
Arbata ir sunkieji metalai: ką slepia lapelių kilmė?
Kai gurkšnojame arbatą, retai susimąstome, kur ji augo – tačiau tai gali turėti reikšmingos įtakos mūsų sveikatai.
2013 m. Kanados toksikologijos tyrimas atskleidė, kad kai kuriuose arbatos mėginiuose iš skirtingų šalių rasta sunkiųjų metalų – švino, kadmio, aliuminio, net arseno. Šie elementai į arbatžoles patenka iš užteršto dirvožemio, ypač jei plantacijos įkurtos netoli pramoninių rajonų ar elektrinių.
Ilgai plikant arbatą, šių metalų koncentracija dar padidėja. Tyrimai rodo, kad vos po 15 minučių mirkymo toksiškos medžiagos pasiekia pavojingą lygį. Todėl rekomenduojama arbatos maišelį laikyti vandenyje ne ilgiau kaip 3 minutes, ypač jei norite išvengti nenaudingų priedų savo organizmui.
Kai žolelių arbata tampa pavojinga kepenims
Daugelis renkasi žolelių arbatas kaip saugesnę, natūralesnę alternatyvą, tačiau net ir jos gali turėti „tamsiąją“ pusę.
Kai kurie žydintys augalai, tokie kaip šalpusnis, gamina pirolizidino alkaloidus – natūralius toksinus, kurie, nors ir reti, gali pakenkti kepenims. 2015 m. JAV publikuotas tyrimas parodė, kad net 86 % tirtų arbatų, skirtų kūdikiams ir nėščiosioms, turėjo šių toksinų pėdsakų.
Nors suaugusiam šios dozės dažniausiai nėra pavojingos, kūdikiams ar nėščioms moterims rizika žymiai didesnė. Gydytojai rekomenduoja būti ypač atsargiems su žolelių mišiniais, kurių kilmė nėra aiškiai nurodyta.
Arbatą po valgio – geriau praleisti
Jei mėgstate užsigerti pietus puodeliu arbatos, gal verta šį įprotį pergalvoti. Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto nustatė, kad arbata žymiai sumažina geležies įsisavinimą iš maisto.
Arbatos sudėtyje esantys taninai suriša geležį, ypač augalinės kilmės, ir neleidžia jai patekti į kraujotaką. Ilgainiui tai gali sukelti geležies trūkumą – plaukų slinkimą, odos blyškumą, nuovargį ir net anemiją.
Specialistai pataria arbatą gerti bent po 20–30 minučių nuo pagrindinio valgio. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie laikosi augalinės mitybos ar jau turi žemą hemoglobino lygį.
Kodėl vakare išgerta arbata gali virsti nemiga
Vakaro puodelis arbatos daugeliui atrodo kaip ramybės simbolis. Tačiau ne visos arbatos iš tikrųjų ramina.
Juodoji ir žalioji arbata, net ir kai kurios žolelės, gali turėti kofeino ar kitų stimuliuojančių medžiagų, kurios veikia nervų sistemą. Jos padidina širdies ritmą, paskatina adrenalino išsiskyrimą ir gali trukdyti natūraliam užmigimo procesui. Dėl to naktis tampa nerami, o rytas – sunkesnis.
Jei jautriai reaguojate į kofeiną ar dažnai prabundate naktį, geriau vakare rinktis specialiai raminančias žolelių arbatas – pavyzdžiui, melisą, ramunėles ar levandą.
Ar verta pergalvoti savo arbatos įpročius?
Arbata gali būti naudinga, tačiau kaip ir daugelis kasdienių dalykų – svarbiausia yra saikas ir supratimas. „Pavojinga arbata“ skamba dramatiškai, bet dauguma rizikų atsiranda tik tuomet, kai gėrimas vartojamas netinkamai.
Norint sumažinti galimus pavojus, pakanka kelių nedidelių pokyčių:
- Venkite labai karštos arbatos. Leiskite jai atvėsti bent kelias minutes.
- Nelaikykite pakelio puodelyje ilgiau nei 3–5 minutes.
- Ribokite per stiprią arbatą. Neviršykite 4–5 puodelių per dieną.
- Neužgerkite maisto arbata. Palaukite bent 20 minučių po valgio.
- Rinkitės kokybiškus, patikimų gamintojų mišinius.
Šie paprasti patarimai padeda neatsisakyti mėgstamo gėrimo, bet išnaudoti jo privalumus saugiau ir protingiau.
