Vanduo laikomas sveikatos pagrindu, todėl daugelis stengiasi jo gerti kuo daugiau. Kartais net be jokio troškulio, vien todėl, kad taip rekomenduojama.
Per daug vandens organizmui gali tapti problema tada, kai ignoruojami kūno signalai. Perteklius ne visada jaučiamas akimirksniu, tačiau kūnas gana aiškiai parodo, kada riba jau peržengta.
Dažnas noras šlapintis rodo disbalansą
Vidutiniškai žmogus šlapinasi nuo šešių iki dešimties kartų per dieną. Jei tualete lankytis tenka gerokai dažniau, tai gali būti ženklas, kad vandens kiekis viršija realų poreikį.
Nuolat perpildyta šlapimo pūslė praranda jautrumą. Kūnas ima siųsti klaidingus signalus, todėl noras šlapintis atsiranda net tada, kai realaus poreikio nėra.
Ilgainiui tai trikdo natūralų pojūtį, kada iš tikrųjų reikėtų sustoti ir kada pakanka tiesiog atsigerti tada, kai kyla troškulys.
shutterstock.com
Tinimas ir staigus svorio šuolis nėra atsitiktinumas
Rankų, pėdų ar lūpų patinimas dažnai siejamas su druska ar hormonais. Vis dėlto vandens perteklius kraujyje taip pat gali būti priežastis.
Kai organizmas nesuspėja pašalinti skysčių, jie kaupiasi audiniuose. Tai gali pasireikšti ir netikėtu svorio padidėjimu per labai trumpą laiką.
Tokie pokyčiai dažnai nustebina, nes mityba nepasikeitė. Vis dėlto priežastis slypi ne maiste, o skysčių balanse.
Sumažėjęs šlapimo pūslės jautrumas
Vaikystėje išmokstama atpažinti signalus, kada reikia eiti į tualetą. Šis mechanizmas veikia tik tada, kai nėra nuolat ignoruojamas.
Per dažnas vandens gėrimas arba įprotis ilgai sulaikyti šlapimą gali sutrikdyti šį pojūtį. Atsiranda jausmas, kad reikia šlapintis nuolat, net jei pūslė nėra pilna.
Tai ypač vargina kasdienėje veikloje ir gali sukelti nerimą, nes kūno signalai tampa neaiškūs.
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai veikia savijautą
Vanduo skiedžia ne tik kraują, bet ir mineralus. Kai jo per daug, organizmui tampa sunkiau palaikyti tinkamą elektrolitų balansą.
Dėl to gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas ar net pykinimas. Tokie pojūčiai dažnai klaidingai siejami su nuovargiu ar stresu.
Kūnas reikalauja ne papildomo vandens, o pusiausvyros tarp skysčių ir mineralų.
Troškulio nebuvimas, bet įprotis gerti
Šiuolaikinėje aplinkoje nuolat primenama gerti daugiau vandens. Dėl to daugelis pradeda gerti mechaniškai, neklausydami kūno.
Troškulys yra vienas tiksliausių signalų. Jei jo nėra, o vanduo vis tiek geriamas dideliais kiekiais, organizmas gali patirti perteklių.
Kūnas puikiai žino, kada jam reikia skysčių. Problemos prasideda tada, kai šis signalas ignoruojamas.
Dažniausi požymiai, kad vandens jau per daug
Perteklinis vandens kiekis pasireiškia ne vienu simptomu. Dažniausiai jie atsiranda kartu ir stiprėja palaipsniui.
- Labai dažnas šlapinimasis
- Rankų, pėdų ar veido tinimas
- Staigus svorio padidėjimas
- Galvos svaigimas ar silpnumas
- Sutrikęs pojūtis, kada reikia eiti į tualetą
Šie ženklai nėra pavieniai. Jie rodo, kad organizmas bando prisitaikyti prie jam neįprasto skysčių kiekio.
Kaip atkurti natūralų balansą
Sprendimas dažnai paprastesnis nei atrodo. Vietoj nuolatinio vandens gurkšnojimo verta atkreipti dėmesį į kūno pojūčius.
Troškulys, šlapimo spalva ir bendra savijauta suteikia pakankamai informacijos. Kai organizmas gauna tiek vandens, kiek jam reikia, signalai tampa aiškūs ir stabilūs.
Tai padeda išvengti tiek dehidratacijos, tiek pertekliaus.
Išvada
Per daug vandens organizmui gali sukelti ne mažiau problemų nei jo trūkumas. Kūnas nuolat siunčia signalus, tik svarbu juos pastebėti. Klausantis savo savijautos, vanduo tampa pagalbininku, o ne papildoma našta.