Dauguma žmonių mano, kad nemalonus kvapas atsiranda vien dėl prakaito. Tačiau iš tiesų pats prakaitas beveik bekvapis – aitrus aromatas susiformuoja tik tada, kai ant odos esančios bakterijos pradeda jį skaidyti.
Kai kūnas įkaista, prakaito liaukos išskiria skystį, kuriame yra baltymų ir riebalų. Tai tampa maistu bakterijoms, kurios akimirksniu pradeda daugintis, o mes pajuntame intensyvų prakaito kvapą. Todėl net kruopščiai nusiprausus duše, jei oda neišdžiovinama ar iškart apsivelkame senus drabužius, kvapas gali sugrįžti labai greitai.
Mitybos įtaka prakaito kvapui
Ne vien tik higiena lemia, kaip kvepiame. Labai daug pasako tai, ką dedame į lėkštę. Maistas gali sustiprinti arba, priešingai, sušvelninti prakaito kvapą.
Svogūnai, česnakai ar net tokie prieskoniai kaip kuminai ir krapai turi sieros junginių. Jie nepilnai suskaidomi virškinimo metu, todėl dalis jų patenka į kraują ir vėliau išsiskiria kartu su prakaitu. Rezultatas – aštresnis, kartais net deguto primenantis kvapas.
Įdomu tai, kad aštrūs patiekalai, nors ir neturi specifinio kvapo, didina prakaitavimą. Daugiau prakaito – daugiau „maisto“ bakterijoms, todėl kvapas tampa intensyvesnis. O štai gausesnė daržovių, vaisių ir vandeningų produktų mityba dažniausiai padeda kvapą susilpninti.
Skysčių trūkumas ir dehidratacija
Kai organizmui stinga vandens, kenčia ne tik oda ar bendra savijauta. Toksinai ir medžiagų apykaitos atliekos sunkiau pašalinamos, todėl organizmas ieško kitų kelių – vienas jų yra prakaitas.
Dėl to kvapas tampa aštresnis, net jei nesuvalgėme česnako ar nesportavome intensyviai. Sausas organizmas tiesiog labiau „užterštas“, o tai juntama ir išoriškai.
Įdomu, kad tie, kurie išgeria pakankamai vandens, dažniau pastebi lengvesnį, mažiau įkyrų prakaito kvapą. Paprasčiausias sprendimas – įtraukti daugiau vandens, žolelių arbatų, net vandeningų vaisių į kasdienybę, kad prakaitas būtų švaresnis.
Taip pat skaitykite: Kiek vandens iš tikrųjų reikia tavo organizmui, kad išvengtum dehidratacijos?
Stresas ir prakaito kvapas
Ne visi prakaito tipai vienodi. Kai prakaituojame dėl karščio, išsiskiriantis skystis daugiausia sudarytas iš vandens ir druskų, todėl jo kvapas būna silpnesnis. Tačiau stresas suaktyvina kitokias liaukas, kurios išskiria prakaitą su baltymais ir riebalais. Tai – tikras bakterijų „puotas“ šaltinis.
Būtent todėl situacijose, kai jaudinamės ar patiriame įtampą, kvapas tampa aštresnis ir labiau juntamas nei po paprasto fizinio krūvio.
- Staigi įtampa: streso metu prakaito liaukos aktyvuojasi staigiai, todėl prakaito išsiskiria daug ir jis intensyvesnis.
- Kortizolio perteklius: ilgalaikis stresas padidina šio hormono kiekį, kuris skatina prakaitavimą ir daro kvapą stipresnį.
- Nerimas ir nemiga: prastai pailsėjus, organizmas jautresnis stresui, o tai tiesiogiai atsispindi ir kūno kvape.
Todėl mažindami kasdienį stresą ne tik pageriname emocinę sveikatą, bet ir pastebime, kad prakaito kvapas nebėra toks stiprus. Net paprasti įpročiai, kaip kvėpavimo pratimai ar ilgesni pasivaikščiojimai, gali padėti sumažinti kvapo intensyvumą.
Kodėl svarbu gerai išdžiūti po dušo?
Atrodo, nusiprausei, viskas turėtų būti švaru ir gaivu. Bet jei iš dušo išlipi ir skubėdamas tik perbrauki rankšluosčiu, kvapas gali sugrįžti greičiau, nei tikiesi. Kodėl taip nutinka?
Bakterijos dievina drėgną aplinką. Ypač tokias vietas kaip pažastys ar kirkšnys. Jei oda lieka drėgna, ten susidaro tikra šventė mikrobams – jie ima daugintis akimirksniu, o kvapas atsiranda vos per kelias valandas.
Todėl po maudynių verta skirti kelias papildomas minutes kruopščiai nusišluostyti, o jei reikia – net šiek tiek palūkėti, kol oda visiškai išdžius. Maža detalė, bet kartais ji lemia viską: kvapas nebegrįžta taip greitai, o tu jautiesi tikrai švaresnis.
Drabužiai, kurie sustiprina arba sumažina kvapą
Net jei kasdien naudoji dezodorantą, jis negali visiškai užgožti to, kas kaupiasi audiniuose. Drabužiai sugeria prakaitą, o kartu su juo – ir bakterijas. Ypač greitai tai nutinka sintetikos pluoštuose, kurie „užrakina“ kvapą taip, kad kartais net skalbimas nepadeda.
Medvilnė ar linas elgiasi kitaip – jie leidžia odai kvėpuoti, greičiau džiūsta ir neleidžia bakterijoms taip sparčiai daugintis. Todėl vasarą ar aktyviai judant vertėtų rinktis būtent natūralius audinius, o ne aptemptus sintetinius marškinėlius.
Dar vienas dalykas – per dažnai nešiojami tie patys drabužiai. Net jei jie atrodo švarūs, plika akimi nematomos bakterijos ten gali išlikti ir vėl „prikelti“ nemalonų kvapą. Tad reguliarus keitimas yra būtinas, ypač karštuoju metų laiku.
Kodėl paprastas muilas kartais nepadeda?
Atrodo, viskas paprasta – nusiprausi su muilu, ir kvapo kaip nebūta. Bet realybė kiek kitokia. Paprastas muilas pašalina prakaitą, tačiau nebūtinai sunaikina bakterijas, kurios ir yra tikrasis kvapo šaltinis.
Todėl nutinka taip, kad vos po kelių valandų vėl pasijunti tarsi visai nesiprausęs. Ant odos likusios bakterijos pradeda veikti, ir kvapas sugrįžta dar greičiau nei tikėtasi.
Sprendimas? Antibakterinis muilas arba švelnūs prausikliai, kurie ne tik nuplauna, bet ir sumažina bakterijų skaičių. Tai nereiškia, kad reikia juos naudoti kasdien – pakanka retkarčiais, ypač vasarą ar sportuojant. Tokiu būdu oda išlieka sveika, o prakaito kvapas ne toks įkyrus.
Kada prakaito kvapas tampa įspėjimu?
Paprastai nemalonus kvapas susijęs su kasdieniais dalykais – mityba, stresu ar higienos įpročiais. Tačiau kartais kvapas pakinta taip staiga, kad tai gali būti ženklas, jog organizmui reikia daugiau dėmesio.
Jei prakaito kvapas tampa neįprastai aštrus ar primena acetoną, tai gali rodyti sutrikusią cukraus apykaitą. Medikai pažymi, kad tokie pokyčiai gali būti ankstyvas diabetinės ketoacidozės signalas. Panašiai ir skydliaukės sutrikimai gali daryti įtaką prakaitavimui bei kvapui.
Tokiais atvejais verta neatidėlioti ir pasitarti su gydytoju. Paprastas patikrinimas gali atskleisti, ar tai tik laikini organizmo pokyčiai, ar reikalinga rimtesnė priežiūra.
Apibendrinimas
Prakaito kvapas nėra tik higienos klausimas. Jį lemia mūsų mityba, stresas, skysčių balansas, drabužių pasirinkimas ir net tai, kaip kruopščiai išdžioviname odą po dušo. Maži kasdieniai įpročiai gali smarkiai pakeisti tai, kaip jaučiamės – ir kaip mus jaučia kiti.
Svarbiausia – stebėti savo kūną ir nepamiršti, kad nemalonus kvapas nebūtinai yra „normalus“. Dažniausiai jį galima sušvelninti paprastomis priemonėmis, tačiau staigūs ar nepaaiškinami pokyčiai gali būti ženklas, kad reikėtų pasitarti su medikais.
Švarus kūnas, pakankamai vandens, natūrali mityba ir ramiau išgyvenamas stresas – tai paprasti, bet veiksmingi būdai, padedantys jaustis gaiviai ilgiau.
