Kai šiltnamyje netikėtai pradeda šmirinėti skruzdėlės, daugelis pagalvoja apie jau padarytą žalą – kandžiojamas šakneles, amarų platinimą ir sujauktą dirvožemį. Tačiau tikroji problema slypi giliau: skruzdėlės įsiveisia šiltnamyje ne be priežasties – dažnai dėl kelių paprastų, bet dažnai kartojamų klaidų.
Nors skruzdėlės laikomos gana nekaltais vabzdžiais, šiltnamyje jos gali smarkiai pakenkti: išrausto smulkias šakneles, išnešioja amarus, išpureno žemę netinkamose vietose. Be to, skruzdėlės šiltnamyje dauginasi itin sparčiai – jei palikta maža spraga, po savaitės jau gali būti kolonija.
Skruzdėlės nemėgsta netikėtumų – jos renkasi vietas, kur viskas joms patogu: stabilu, drėgna, yra maisto likučių ar net saldžių syvų. Kartais užtenka vieno neapgalvoto veiksmo, kad jos pasirinktų būtent jūsų šiltnamį.
Ką dažniausiai darome ne taip?
Net ir patyrę daržininkai kartais padaro smulkių klaidų, kurios skruzdėlėms tampa kvietimu įsikurti. Nors šiltnamis atrodo tvarkingas, vos kelios smulkmenos gali lemti, kad skruzdėlės įsiveisia šiltnamyje ir ilgainiui tampa vis sunkiau jas išnaikinti.
1. Paliekamas per saldus pašaras ar pernokę vaisiai.
Skruzdėlės dievina saldumynus – ne tik cukrų, bet ir pernokusius pomidorus ar krentančius agurkus. Net vienas neprisirinktas vaisius gali tapti jų pagrindiniu maisto šaltiniu.
2. Per retai purenama žemė.
Kai dirva ilgai nepaliesta, jos paviršiuje susidaro kietas sluoksnis, po kuriuo skruzdėlėms lengva raustis. Reguliarus purenimas ne tik pagerina oro cirkuliaciją, bet ir sutrikdo jų veiklą.
3. Laistoma nereguliariai.
Per didelė drėgmė tam tikrose vietose sudaro sąlygas grybeliui ir pelėsiui, o tai savo ruožtu traukia įvairius vabzdžius – tarp jų ir skruzdėles. Vienas drėgnas kampas dažnai virsta kolonijos pradžia.
4. Naudojamos augalinės atliekos kaip mulčias.
Mulčias naudingas, bet jei paliekamos stambios atliekos, jos ima pūti ir skleidžia kvapą, kuris pritraukia skruzdėles. Ypač jei tai vaisių likučiai ar saldžios augalo dalys.
5. Netinkamai sutvarkyti šiltnamio kraštai.
Prie šiltnamio dažnai paliekama plyšių, nepakeltų kraštų ar sukrauta lenta. Skruzdėlės tokias vietas išnaudoja kaip slėptuves ir bando patekti į vidų nuo pat pagrindų.
Šios klaidos dažnai atrodo smulkmenos, bet skruzdėlėms jos – kaip kvietimas su raudonu kilimu. Geriausia apsauga yra atidumas – pastebėjus pirmus požymius, lengviau užkirsti kelią plitimui.
Kaip suprasti, kad skruzdėlės jau įsiveisė
Ne visada skruzdėlės šiltnamyje pastebimos iš karto. Iš pradžių jos juda pavieniui, vos kelios, bet tai apgaulingas etapas – tuo metu po žeme jau gali būti kuriamas lizdas. Dažniausiai žmonės sureaguoja tik tada, kai kolonija išplinta ir ima kenkti augalams.
Pirmieji ženklai – smulkūs dirvos kalneliai tarp eilių, ypač netoli šiltnamio sienų ar takelių. Taip pat galima pastebėti amarų ant augalų stiebų ar lapkočių – skruzdėlės juos saugo, nes minta jų išskiriamais saldžiais syvais.
Yra ir daugiau požymių, rodančių, kad skruzdėlės įsiveisia šiltnamyje:
- Matomas intensyvus judėjimas – skruzdėlės vaikšto pirmyn–atgal tomis pačiomis kryptimis.
- Po laistymo atsiranda smulkūs urveliai, iš kurių jos išlenda.
- Ant vieno ar kelių augalų atsiranda daug amarų.
- Vienoje vietoje žemė tarsi „suminkštėja“, tarsi pustuštė.
- Kai pakeliate vazoną ar lentelę, po ja sujudusios skruzdėlės iškart ima slėptis.
Jei pastebite bent keletą iš šių ženklų – laukti neverta. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo lengviau išvengsite didesnės invazijos, kuri vėliau kainuos daug daugiau nervų ir pastangų.
Kaip natūraliai atsikratyti skruzdėlių šiltnamyje
Kai jau aišku, kad skruzdėlės įsiveisia šiltnamyje, daugelis pirmiausia ieško purškalų ar granulių. Tačiau šiltnamis – tai vieta, kur auginame valgomas daržoves, tad geriau pradėti nuo natūralių priemonių, kurios saugios tiek augalams, tiek mums patiems.
Pirmiausia verta išardyti pačias skruzdėlynų vietas – purenti žemę aplink pastebėtus takus, dažniau laistyti tas vietas, kur jos telkiasi, kad sutrikdyti jų „ramybę“. Skruzdėlės nemėgsta nestabilios aplinkos ir dažnai persikelia kitur, jei pajunta trikdžius.
Veiksmingi natūralūs būdai:
- Cinamonas nuo skruzdėlių arba malti gvazdikėliai. Pabarstykite aplink įėjimus ar ties jų takais – stiprus kvapas jas atbaido.
- Acto ir vandens mišinys (1:1). Purkšti ant takų ar židinio vietų – actas neutralizuoja kvėpavimo takus ir žymi teritoriją.
- Kepimo soda su cukrumi. Nedidelis kiekis sumaišomas ir paliekamas jų takeliuose – tai veikia kaip natūralus naikintojas.
- Kavos tirščiai. Tinka atbaidymui – paberkite aplink šiltnamio kraštus ir įtartinas vietas.
- Šviežios mėtos ar levandos. Šių kvapų skruzdėlės vengia – galima dėti šakeles ar lašinti eterinį aliejų ant medvilnės.
Vienkartinis barstymas ar purškimas retai padeda. Reikia stebėti, kur jos juda, ir kas kelias dienas pakartoti priemonę – kol lizdas bus apleistas.
Šiltnamis be skruzdėlių – visai įmanoma
Skruzdėlės gali pasirodyti lyg netikėtai, bet dažniausiai jos atsiranda dėl mūsų pačių įpročių ar mažų klaidų. Laiku pastebėjus jų veiklą ir pritaikius paprastas, natūralias priemones, šiltnamį galima apsaugoti be chemijos ir sudėtingų sprendimų.
Skruzdėlės ieško vietų, kur gali jaustis saugiai – todėl viskas priklauso nuo aplinkos, kurią joms paliekame. Tvarkingas šiltnamis, reguliariai purenama dirva ir keli atbaidantys kvapai dažnai padaro daugiau nei bet kokia parduotuvinė priemonė. Ir svarbiausia – tai paprasta padaryti pačiam, be didelių pastangų ar išlaidų.
