Kai pavasarį jauni persikų ar abrikosų lapeliai ima garbanotis, sustorėja ar parausta – tai ne estetinis defektas. Tokie pokyčiai gali reikšti rimtą grėsmę.
Viena iš dažniausių ir pavojingiausių priežasčių – tafrinozė, augalų liga, kuri be priežiūros gali nualinti net visą vaismedį.
Tafrinozė sparčiai plinta vėsiais, drėgnais pavasariais. Ji deformuoja lapus, ūglius, o kartais net žiedus ir besiformuojančius vaisius.
Ligą sukelia specifinis grybas, kuris puikiai prisitaikęs žiemoti – jis lieka augalo žievėje, tarp pumpurų ar nukritusiuose lapuose.
Dėl šios ligos medeliai ne tik praranda dalį derliaus – jie gali likti visai be lapų, sulėtėja jų augimas, o kartais net neišgyvena žiemos. Ypač pažeidžiami jauni persikai, abrikosai, vyšnios ir trešnės.
Kas padeda atpažinti tafrinozę, kokiomis sąlygomis ji plinta ir kaip apsaugoti sodą – viską aptarsime kituose skyriuose.
Kaip atpažinti tafrinozę savo sode
Tafrinozė dažniausiai pasireiškia labai anksti – vos tik pradeda skleistis pirmieji lapeliai. Jie ima garbanotis, storėti, keisti spalvą į šviesiai žalią, rausvą ar net tamsiai raudoną. Paviršius tampa nelygus, atsiranda pūslių.
Lapai greitai praranda elastingumą, džiūsta ir nukrenta. Jei liga stipriai įsisiautėja, jau vasaros viduryje persikas ar abrikosas gali likti visai be lapų. Tai silpnina medį, stabdo jo augimą ir mažina atsparumą šalčiui.
Pažeidžiami ir ūgliai – jie pastorėja, susiriečia, deformuojasi. Kartais liga pasiekia ir vaisius: jie formuojasi nelygūs, susproginėja, o kartais visai nenusistovi. Tokie požymiai – aiškus signalas, kad metas imtis priemonių.
Drėgna ir vėsi vasaros ar pavasario pradžia sužadina šią ligą
Tafrinozė pasirodo tik tam tikromis oro sąlygomis. Liga nesivysto visais metais, todėl kartais sodininkai ją nuvertina. Tačiau kai tik pavasaris būna vėsus ir drėgnas, rizika šoktelėja kelis kartus.
Grybo sporos lengvai atgyja esant +10–15 °C temperatūrai, ypač jei kelias dienas iš eilės laikosi drėgmė. Tokiu metu ligos sukėlėjai aktyvuojasi ir pradeda pažeidinėti išsprogusius pumpurus.
Kada tafrinozė plinta greičiausiai:
- Kai pavasaris vėsus ir lietingas
- Esant ilgalaikei drėgmei (rasai, dulksnai)
- Kai dienos temperatūra neaukšta, bet virš 10 °C
- Jeigu medis nebuvo purkštas profilaktiškai
- Jei pernykščiai lapai ir ūgliai nebuvo pašalinti
Tafrinozės grybas žiemoja labai išmaniai – jis pasislepia po pumpurų žvyneliais, įtrūkimuose, netgi sudžiūvusiuose lapų likučiuose. Vos tik sąlygos palankios – infekcija grįžta.
Todėl net jei liga nepasireiškė praėjusį sezoną, tai nereiškia, kad medelis švarus. Būtent dėl to reikalinga profilaktika kasmet.
Veiksminga kova su tafrinoze prasideda anksti
Tafrinozė dažniausiai pastebima jau tada, kai pažeidimai stiprūs – pumpurai deformuoti, ūgliai iškrypę, o lapai išsigaubę. Deja, tokiu metu kovoti jau per vėlu. Būtent todėl pagrindinis ginklas – prevencija.
Kiekvienas sodininkas, bent kartą susidūręs su šiuo grybeliu, žino: veiksmingiausi būdai – tie, kurie taikomi dar prieš sprogstant pumpurams. Tinkamas laikas ir keli paprasti veiksmai gali padaryti stebuklus.
1. Purškimas variu ankstyvą pavasarį
Vos nutirpus sniegui ir termometrui pasiekus +5 °C, galima pradėti purkšti vario preparatais. Geriausiai tinka 1 proc. bordo tirpalas arba kiti vario sulfato pagrindu sukurti mišiniai.
Svarbu tai padaryti prieš pumpurams pradėjus brinkti – tada grybeliui nebus galimybės patekti į augalą.
2. Užkrėstų šakų išpjovimas
Užkrėstus ūglius ir šakas būtina pašalinti iškart, kai tik pastebimi deformuoti lapai ar pumpurai. Pjūvis daromas bent 10 cm žemiau pažeidimo vietos, o įrankiai – dezinfekuojami.
Likusias šakas galima nupurkšti variu ar kitomis fungicidinėmis priemonėmis, kad infekcija neplistų.
3. Pelenų ir vandens purškalas
Medžio pelenai turi natūralių fungicidinių savybių. 2 šaukštai pelenų užpilami litru šilto vandens, nukošiami ir naudojami purškimui.
Tai ne tik stabdo ligos plitimą, bet ir veikia kaip augalų stipriklis. Geriausia purkšti vakarop, kai augalai nebesvilinami saulės.
4. Prevencinis purškimas soda
Sodos tirpalas (1 arbatinis šaukštelis sodos ir keli lašai natūralaus muilo litre vandens) padeda užkirsti kelią pirmiems ligos požymiams.
Nors sodai dažniau purškiami prieš grybelines ligas, jis taip pat gali sumažinti ir vaisių puvinio atsiradimą, jei naudojamas reguliariai.
5. Česnako nuoviras vaisių apsaugai
Česnakas stipriai veikia bakterijas ir grybelines infekcijas. Susmulkinkite 2 česnako galvutes, užpilkite litru verdančio vandens, palaikykite per naktį ir nukoškite.
Gautu skysčiu purkškite sergančius ar pažeidžiamus vaisius kas kelias dienas. Kvapas atbaido ir kenkėjus, o poveikis stiprina augalo atsparumą.
Išvados: paprasta apsauga be chemijos
Obelys, slyvos ar kriaušės – visus šiuos medžius galima apsaugoti natūraliai, jei žinome kelias veiksmingas gudrybes. Nereikia iš karto griebtis agresyvių chemikalų – pirmiausia verta išbandyti tai, ką naudojo senieji sodininkai.
Paprasti nuovirai iš ramunėlių, svogūnų ar net pelyno padeda ne tik sustiprinti augalus, bet ir sumažinti ligų bei kenkėjų tikimybę. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška – viskas, ko reikia, dažnai jau yra namuose.
Reguliariai naudojami natūralūs purškalai nuo vaismedžių ligų gali tapti jūsų sodo rutina, kuri ilgainiui atsiperka gausesniu ir sveikesniu derliumi.