Daug metų vyravo įsitikinimas, kad didžiausias širdies ligų kaltininkas yra cholesterolis. Tačiau naujausi tyrimai ir medicinos specialistų išvados meta rimtą iššūkį šiai senai teorijai.
Garsūs autoriai Jonny Bowdenas ir Stephenas Sinatra knygoje „Didysis cholesterolio mitas“ atskleidžia, kad cholesterolis tėra tik viena iš dėlionės dalių – ir tikrai ne pati svarbiausia.
Pasak jų, tikroji grėsmė slypi kituose veiksniuose, o ypač – uždegimuose, kurie ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir sukelia rimtas sveikatos problemas. Uždegimas ir širdies ligos yra glaudžiai susiję, ir šis ryšys pagrįstas ne tik teorijomis, bet ir daugybe klinikinių tyrimų.
Kodėl uždegimas toks pavojingas?
Uždegimas – tai natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar pažeidimus. Tačiau kai jis tampa lėtinis, prasideda problemos.
Lėtinis uždegimas pamažu ardo kraujagyslių sieneles, skatina apnašų kaupimąsi ir silpnina širdies raumenį. Tokia būklė vystosi nepastebimai, todėl daugelis žmonių net neįtaria, kad rizikuoja savo sveikata.
Pavyzdžiui, dantenų infekcija gali atrodyti nereikšminga, bet bakterijos iš burnos gali patekti į kraujotaką ir sukelti uždegimą arterijose. Toks procesas ilgainiui gali baigtis širdies priepuoliu ar insultu.
Tai aiškiai parodo, kad uždegimas ir širdies ligos neretai prasideda ne nuo riebalų kiekio maiste, o nuo kasdienių, iš pirmo žvilgsnio menkų sveikatos problemų.
Kas sukelia uždegimą organizme?
Uždegimą gali išprovokuoti daugybė veiksnių – ir ne visi jie akivaizdūs. Vienas iš didžiausių kaltininkų yra mūsų mityba. Perteklinis cukraus, baltųjų miltų, perdirbtų produktų vartojimas sukelia gliukozės šuolius kraujyje, o tai tiesiogiai skatina uždegimines reakcijas.
Taip pat didelę įtaką daro transriebalai ir stipriai apdoroti aliejai, dažnai pasitaikantys greitame maiste. Šios medžiagos ne tik trikdo lipidų pusiausvyrą, bet ir dirgina kraujagyslių sieneles, sudarydamos palankią terpę uždegimui vystytis.
Kitas svarbus veiksnys – stresas. Ilgalaikis emocinis ir fizinis stresas kelia kortizolio kiekį, o tai silpnina imunitetą ir skatina uždegiminių procesų plitimą. Miego trūkumas bei nepakankamas fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie problemos.
Simptomai, galintys išduoti uždegimą organizme
Uždegimas neretai vystosi tyliai, be jokių akivaizdžių ženklų. Vis dėlto, organizmas dažnai siunčia signalus, kurių nederėtų ignoruoti. Šie simptomai gali pasireikšti tiek lokaliai, tiek visame kūne, ir būti susiję ne tik su sąnarių ar odos problemomis, bet ir su širdies bei kraujagyslių sistema.
Kai kurie požymiai yra subtilūs, todėl juos lengva priskirti nuovargiui, stresui ar peršalimui. Tačiau ilgainiui jie gali rodyti nuolatinį uždegiminį procesą, keliantį riziką rimtesnėms ligoms.
Dažniausi uždegimo simptomai:
- Nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas
- Dažni galvos skausmai
- Raumenų ar sąnarių skausmas be aiškios priežasties
- Patinimai ar paraudimai tam tikrose vietose
- Virškinimo sutrikimai – pūtimas, rėmuo, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- Odos bėrimai, egzema ar aknė
- Nepaaiškinamas svorio augimas ar kritimas
- Dažnos peršalimo ar infekcijų epizodai
- Nuotaikos svyravimai, nerimas ar depresija
Šie simptomai nebūtinai reiškia, kad sergate rimta liga, tačiau jie signalizuoja apie galimus uždegiminius procesus organizme. Laiku pastebėjus požymius, galima imtis priemonių – pakeisti mitybą, sumažinti streso lygį, pasirūpinti fiziniu aktyvumu.
Kaip uždegimas tyliai kenkia širdžiai
Uždegimas yra natūrali organizmo apsauga, tačiau kai jis tampa lėtinis, prasideda tylus, bet nuolatinis audinių žalojimas. Kraujagyslių sienelės tampa labiau pažeidžiamos, jose lengviau kaupiasi riebalų apnašos. Tai ne tik sutrikdo kraujotaką, bet ir padidina kraujo krešulių susidarymo riziką.
Ilgainiui toks procesas silpnina širdies darbą, o žmogus gali net nepajusti jokių ryškių simptomų iki tol, kol ištinka infarktas ar insultas. Būtent dėl to gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad svarbu ne vien stebėti cholesterolio lygį, bet ir kontroliuoti uždegiminius procesus.
Gyvenimo būdo pokyčiai – nuo mitybos iki streso valdymo – gali padėti sumažinti uždegimą. Tai nėra greitas sprendimas, tačiau nuosekliai mažinant uždegiminę naštą organizmui, galima ženkliai sumažinti ir širdies ligų riziką.
Ką verta įsidėmėti apie širdies sveikatą
Širdies ligos dažnai siejamos su cholesterolio kiekiu, tačiau mokslas vis aiškiau rodo, kad tikroji grėsmė slypi lėtiniame uždegime. Tai procesas, kuris vyksta tyliai, be akivaizdžių įspėjamųjų ženklų, tačiau nuolat ardo kraujagysles ir didina širdies smūgio riziką.
Siekiant išvengti šios grėsmės, svarbu atkreipti dėmesį į visus gyvenimo būdo aspektus – mitybą, fizinį aktyvumą, miego kokybę, streso lygį. Kuo mažiau organizme uždegimą skatinančių veiksnių, tuo mažesnė rizika širdies ir kraujagyslių sistemai.
Lėtinis uždegimas organizme yra daug pavojingesnis, nei daugelis įsivaizduoja. Jis tyliai, bet nuosekliai naikina kraujagyslių sveikatą, todėl jo kontrolė turėtų tapti prioritetu kiekvienam, siekiančiam ilgalaikės širdies sveikatos.
