Raktai, akiniai, telefono įkroviklis – regis, ką tik buvo ant stalo, bet dabar jų vėl nėra. Jei tai kartojasi vis dažniau, verta susimąstyti. Nors kartais tai būna paprastas išsiblaškymas, nuolatinis užuomaršumas gali byloti apie gilesnes priežastis.
Viena dažniausių priežasčių – pervargimas ir informacijos perteklius. Tačiau ne visada kaltas tik stresas ar skubėjimas. Užmaršumo priežastys gali būti susijusios ir su organizmo veikla, mityba ar net ankstyvais sveikatos pokyčiais. Kuo anksčiau atkreipsime dėmesį, tuo lengviau grįšime prie aiškaus mąstymo ir susikaupimo.
Kasdieniai veiksniai, kurie skatina užmaršumą
Dauguma mūsų kaltiname save dėl išsiblaškymo ar blogos atminties, tačiau dažnai problema slypi visai ne charakterio bruožuose. Kasdieniai įpročiai turi tiesioginę įtaką tam, kaip veikia mūsų dėmesys ir atmintis. Neretai užmaršumo priežastys būna paprastesnės nei įtariame – bet ilgainiui jos gali kauptis ir stiprėti.
Viena pagrindinių – lėtinis miego trūkumas. Net ir pora prastai miegotų naktų gali paveikti gebėjimą susikaupti bei prisiminti elementarius dalykus. Prie to prisideda ir per didelis informacijos kiekis – telefonas, socialiniai tinklai, naujienos, darbiniai laiškai. Kai mūsų protas apkrautas, jis paprasčiausiai „nespėja“ visko suklasifikuoti.
Dar viena nepastebima, bet reikšminga priežastis – vandens trūkumas. Net nedidelė dehidratacija gali sukelti miglotą mąstymą ir atminties spragas. O jeigu dar pridėsime praleistus valgymus ar cukraus šuolius kraujyje – rezultatas aiškus.
Kada užmaršumas tampa sveikatos ženklu?
Kartais pamiršti raktai ar ne vietoje padėtas puodelis – tik nuovargio pasekmė. Tačiau jei tai ima kartotis nuolat, o prie to prisideda dar ir žodžių pamiršimas, prastas orientavimasis ar nuotaikų kaita, verta ieškoti gilesnių priežasčių. Užmaršumo priežastys ne visada susijusios su stresu – kai kuriais atvejais jos rodo prasidedančius neurologinius ar hormoninius sutrikimus.
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką pamirštame, bet ir kaip dažnai tai vyksta, ar užmaršumą lydi kiti simptomai. Kai kurie iš šių negalavimų gali pasireikšti labai subtiliai – o jų ignoravimas gali virsti rimta problema.
Ligos, kurios gali pasireikšti užmaršumu:
- Skydliaukės veiklos sutrikimai
- Depresija ar lėtinis nerimas
- Pradinė Alzheimerio liga
- Cukrinis diabetas (ypač jei sutrinka cukraus lygio kontrolė)
- Miego apnėja (dažni prabudimai naktį)
- B12 ar kitų vitaminų trūkumas
- Kraujotakos sutrikimai smegenyse
Ką daryti, kad atmintis sustiprėtų?
Gera atmintis – tai ne tik paveldėjimas ar amžiaus reikalas. Ji labai priklauso nuo to, kaip rūpinamės savo kūnu ir protu kasdien. Jeigu užmaršumo priežastys nesusijusios su rimtesnėmis ligomis, daug ką galima pakeisti tiesiog koreguojant gyvenimo būdą.
Pirmiausia – miegas. 7–9 valandos kokybiško poilsio per parą yra būtinos, kad smegenys galėtų sutvarkyti per dieną gautą informaciją. Taip pat svarbu fizinis aktyvumas – net ir lengvas kasdienis pasivaikščiojimas pagerina kraujotaką smegenyse, o kartu ir gebėjimą susikoncentruoti.
Mityba – dar vienas kertinis akmuo. Riebios žuvys, lapinės daržovės, uogos, riešutai – visa tai palaiko smegenų veiklą. Be to, labai padeda ir mažos smegenų mankštos – kryžiažodžiai, skaitymas, naujų įgūdžių mokymasis. Jos veikia kaip treniruotė, kurios poveikis kaupiasi laikui bėgant.
Išvada
Užmaršumas nėra vien tik rožinių metų požymis ar užimtumo pasekmė. Kartais tai – pirmasis ženklas, kad kūnui ar protui reikia daugiau dėmesio. Supratę, kokios gali būti užmaršumo priežastys, galime imtis paprastų, bet svarbių pokyčių: išsimiegoti, gerti pakankamai vandens, subalansuoti mitybą, sumažinti informacinį triukšmą ir išdrįsti kreiptis į gydytoją, jei reikia.
Kuo anksčiau sureaguosime, tuo greičiau atgausime aiškesnį mąstymą, koncentraciją ir ramybę kasdienybėje. O tada ir tie raktai nebeslapstysis taip dažnai.
