Valstybės subsidija būsto paskolai daugeliui jaunų šeimų tampa momentu, kai teorija virsta realybe. Iki tol skaičiuotas pradinis įnašas staiga sumažėja, o sprendimas dėl nuosavų namų nebėra nukeliamas „po kelerių metų“. Ši parama skirta ne tam, kad palengvintų prabangius pirkinius, o tam, kad padėtų jauniems žmonėms įsitvirtinti regionuose ir planuoti gyvenimą stabiliau.
Kaip apibrėžiama jauna šeima
Subsidija taikoma šeimoms, kurios paraiškos pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą. Tai sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas asmuo, auginantis vaiką ar vaikus, jei jam ar jai dar nėra suėję 36 metai. Būtent šis momentas yra lemiamas – vėlesni pokyčiai amžiaus kriterijaus atžvilgiu sprendimui nebeturi įtakos.
Jeigu šeima jau pasinaudojo parama ir laikui bėgant jos sudėtis padidėja, įstatymas numato galimybę kreiptis dėl papildomos subsidijos. Tokiu atveju leidžiama teikti prašymą ir iki 40 metų amžiaus, perskaičiuojant paramos dydį pagal naują šeimos sudėtį.
Nuo ko priklauso subsidijos dydis
Valstybės parama skaičiuojama nuo būsto kredito sumos, o ne nuo visos būsto vertės. Tai reiškia, kad svarbi ne tik pasirinkto būsto kaina, bet ir pats kreditavimo modelis. Subsidijos dydžiai diferencijuojami pagal vaikų skaičių šeimoje:
- 15 procentų būsto kredito sumos šeimoms be vaikų arba su globojamu vaiku,
- 20 procentų – auginant vieną vaiką,
- 25 procentai – auginant du vaikus,
- 30 procentų – auginant tris ar daugiau vaikų.
Taikoma ir viršutinė riba – kredito suma, nuo kurios apskaičiuojama subsidija, negali viršyti 87 tūkstančių eurų.
Koks būstas gali būti finansuojamas
Subsidija taikoma tik regionuose ir tik gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui. Tai gali būti butas, individualus namas arba statomas būstas, jei jis atitinka nustatytus vertės ir paskirties kriterijus. Vertinimas atliekamas pagal tuo metu galiojančius normatyvus, todėl prieš pasirenkant konkretų objektą svarbu įsitikinti, kad jis atitinka reikalavimus ne tik šiandien, bet ir sutarties sudarymo metu.
Kada turimas turtas nelaikomas kliūtimi
Parama skiriama šeimoms, kurios penkerius metus iki paraiškos pateikimo neturėjo nuosavo būsto. Tačiau yra numatyta išimtis, kai turimas būstas laikomas netinkamu gyvenimui – pavyzdžiui, kai vienam asmeniui tenka itin mažas plotas, o nusidėvėjimas viršija nustatytą ribą. Tokiais atvejais vertinama faktinė gyvenimo situacija, o ne formalus nuosavybės faktas.
Taip pat privaloma pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad būstas neperkamas iš artimų giminaičių.
Kaip praktikoje derinama subsidija ir paskola
Pirmasis žingsnis atliekamas savivaldybėje – pateikiama paraiška ir gaunama pažyma. Toliau seka kredito įstaigos pasirinkimas, kurioje subsidija „aktyvuojama“ ir pritaikoma konkrečiam būsto paskolos modeliui. Šiame etape ypač svarbu, kad kredito davėjas turėtų patirties dirbant su subsidijuojamais sandoriais, nes čia dera ne tik paskolos suma, bet ir terminai, įmokų grafikai, pradinio įnašo struktūra.
Būtent dėl šios priežasties daugelio šeimų pasirinkimu tampa Kauno kredito unija, kur valstybės subsidija integruojama į būsto paskolos sąlygas taip, kad finansinis planas būtų nuoseklus nuo pirmos įmokos iki paskutinio mokėjimo.
Kada parama tampa realiu postūmiu
Valstybės subsidija gali būti naudojama kaip pradinio įnašo dalis arba būsto statyboms, tačiau jos didžiausia vertė – sumažintas startinis finansinis barjeras. Jaunoms šeimoms tai reiškia galimybę ne atidėlioti sprendimą, o planuoti gyvenimą tada, kai tam jau yra emocinis ir finansinis pasirengimas.